|
Komisija jau dairosi gražiausių sodybų
Komisija, vadovaujama vicemero Dangiro Samaliaus, šią savaitę baigs vizitą po seniūnų pateiktas įvertinti gražiausias individualias sodybas, daugiabučių ir įmonių teritorijas bei viešąsias erdves. Iš viso per savaitę apžiūrėta 11 individualių sodybų, 5 daugiabučių ir tiek pat įmonių teritorijų, 2 viešosios erdvės. Klibiškiai jaukumą kuria, bet nepersistengia Kaip sakė viena komisijos narių rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė, „patys pačiausi“ bus apdovanoti per tradiciškai rudens pradžioje Kretingoje įvyksiančią rajono Derliaus ir Moliūgo šventę. Be pirmininko D. Samaliaus ir Ž. Seniūnienės, teritorijas vertino Savivaldybės viešųjų ryšių specialistė Inga Tirevičiūtė, Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė, vyriausioji architektė Reda Kasnauskė, rajono tarybos Kaimo plėtros ir ekologijos komiteto pirmininkas Steponas Baltuonis, seniūnai ir Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė. Klibiuose gyvenanti rajono Savivaldybėje buhaltere dirbanti Dalia Žvinklienė nustebo, kad vertintojai panūdo užsukti ir į jųdviejų su vyru Mindaugu sodybą Ežero gatvėje. „Nieko stebuklingo nėra. Kaip ir daugelis nuosavus namus turinčių žmonių, pagal galimybes tvarkomės, norime, kad kieme ir po langais žaliuotų, žydėtų, bet per daug nepersistengiame, nuo ryto lig vakaro lauke neplušame“, – šypsojosi pašnekovė. Vienus daugiamečius augalus ji sakė pati pirkusi, kitų iš tetos parsivežusi, bet yra ir iš sėklų užsiaugintų. „Aš daugiau būnu tas idėjų generatorius, kur ir ką sodinti, o Mindaugas – darbų vykdytojas“, – juokėsi ji.
Kurmaičiuose – du sudominę objektai Tos pačios seniūnijos Kurmaičių kaime gyvena Danutė ir Steponas Bambalai, prieš 35-erius metus atsikraustę iš Šilalės rajono. „Auginome keturis vaikus, tad stengėmės sudaryti kuo geresnes sąlygas jiems, todėl ir ieškojome vietos įsikurti arčiau Klaipėdos, kad visi galėtų išsimokslinti, baigti universitetą“, – pasakojo D. Bambalienė. Sodyboje akį traukia ne tik žaluma, daug žydinčių rožių, melsvuojantys levandų plotai, bet ir mediniai tilteliai, namelis. Šeimininkės teigimu, visa, kas padaryta iš medžio, – sukurta žento Tomo, kuris iš profesijos yra baldininkas. „Gyvename kartu su dukros Gintarės šeima, tad ir tvarkomės visi kartu“, – paaiškino S. Bambalas, praeityje buvęs ūkio fermos vedėjas. Komisijos narę Dalią Činkienę ypač sudomino kieme įrengtoje klomboje viena lapojanti gėlė. „Aš turiu tokių augalų, kurių pavadinimų nė pati nežinau, bet užtat moku jas prižiūrėti – vos šiam „žalialapiui“ pageltus, reikia jį apkarpyti“, – šypsojosi Danutė. Kurmaičiuose delegacija panoro pamatyti ir šio kaimo pradinės mokyklos lauko erdves. Raštinės vedėja Ingrida Rinkevičienė patikino, kad aplinkai dėmesio skiriama visais metų laikais. „Kiemsargė Gileta Gedvilienė dabar kad ir atostogauja, kažkas kitas paravi, pašluoja takus“, – sakė ji. Tas „kažkas“ – tai ir Kazimiera Sungailienė, ir Rita Montrimienė, ir pastatų priežiūros specialistas Adomas Stonkus.
Žibininkuose aptiko retenybę Puikiai tvarkoma Vidos ir Regimanto Jurevičių sodyba Žibininkuose. „Mano darbas daugiau su kastuvu. Žmona žoliapjovės man turbūt nebepatikės, mat kartą per neatsargumą ir kažkokius augalus nupjoviau“, – pokštavo Regimantas. Ši sodyba – Vidos gimtinė, o sukurti augalų karaliją, sakė, patarimais padėjo Kaune gyvenanti meniškos sielos teta Janina. „Man malonumas – ne pavėsinėje puodelį kavos išgerti, o rankas į juodą žemę panerti: sodinti, ravėti, genėti. Tačiau erzina visokie vabaliukai – kiekvienas augalas turi savo kenkėją“, – paaiškino ji. Tai, kad žalioje Jurevičių sodyboje stiepiasi ir bambukas, labiausiai nustebino augalų žinovę Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėją Jurgitą Tertelienę: „Kaip gali išžiemoti, – neįsivaizduoju, pirmą kartą matau, juk Lietuvoje kita klimato juosta. Bambukai yra šiltųjų kraštų augalai, jiems tik kur nors Pietryčių, Rytų Azijoje ar Amerikoje augti“. Šeimininkė patikino, kad, jei ne šalia esančios obels „stogas“, ko gero tas bambukas dar ne vieną metrą į viršų šautų. „Jeigu norit, tuoj pat šaknį kertu“, – J. Tertelienei prasitarus, kad būtų gerai bambuką pasisodinti ir dvaro parke, arčiau Kretingos muziejaus, pasiūlė V. Jurevičienė.
Darbėnų seniūnas pakvietė į 4 objektus Po Darbėnų seniūniją komisiją lydėjo pats seniūnas Alvydas Poškys. „Yra gražių sodybų, džiuginančių ir Grūšlaukėje, ir Darbėnuose, – sakė jis. – Kalbinau įsileisti ir vienus, ir kitus savininkus, bet ne visi sutiko, prašė dar šiek tiek palūkėti, gal kitais metais bus baigę tvarkytis, o dabar dar tai šio, tai to trūksta.“ Anot seniūno, džiugiausia, kad daugelis sodybų šeimininkų gražią aplinką kuria, puošiasi ne tiek dėl kitų, kiek dėl savęs. „Pažiūrėkit, – Ritos ir Antano Mockų sukurtą grožį miestelyje užstoja ir tvora, ir aukšta gyvatvorė, kol neatkeli vartų, nieko nematai“, – sakė A. Poškys. A. Mockus, pagal profesiją technologijos mokytojas, Darbėnų mokykloje, kurią yra ir pats baigęs, išdirbo 36 metus, o dabar yra seniūnijos ūkvedys. Namą su Vilniuje dabar gyvenančiu sūnumi Gvidu per 6-erius metus pasistatė patys savo rankomis. „Žmonos užsakymu, skaldos alpinariumui specialiai važiavau į akmenskaldę, Rita pati pasisodino augalų, kokių norėjo. „Ūkinę dalį“ – tai yra, žemdirbystės plotus, kuriuose auginame bulves, kad negadintų vaizdo, specialiai atitvėriau tvora“, – šypsojosi A. Mockus. Pats jis sumeistravo ir sodybą puošiančią pavėsinę, ir sūpynes, ir šuliniui medinį stogą. Darbėniškis tik pasiguodė, kad šiemet, kaip niekada, greitai želianti žolė – tiek seniūnijos viešosiose erdvėse, tiek prie namų šienauk ir šienauk.
Pasak A. Poškio, Darbėnų seniūnijoje daugiabučių nėra daug, bet vienas Laukžemės g.,/Saulėtekio g. 14, – stebina: labai draugiškas, kaimynai sutartinai kiekvienas po savo langais puikiai tvarkosi, augina gėles. „Mūsų ir daržai, kuriuose užsiauginame daržovių, anapus kelio, pažvelkit, kokie – pavyzdiniai. Mokytoja Nijolė Šauklienė dar ir ten sugebėjo susikurti poilsio oazę“, – šypsojosi prie šio namo sutikta gyventoja Daiva Butkuvienė. A. Poškys teigė galintis didžiuotis ir viena gražiausiu lankytinų vietų Naujojoje Įpiltyje. Bendruomenė, laimėjusi gyventojų iniciatyvų projektą, čia įrengė basakojų taką, naujus suolelius, skulptūras, sūpynes, tiltelius, paplūdimį. Čia gali bet kas atvažiuoti, papramogauti, praleisti laisvalaikį, išsikepti šašlykų, galbūt atšvęsti gimtadienį ar kitą progą. Kaimo turizmo sodyba „Augustė“ – Pasertupio kaime. Prieš 5-erius metus ją įkūrė Šarūnė ir Giedrius Griškėnai. „Grįžę iš Norvegijos, pamatėme skelbimą, kad parduodama sodyba, ir susidomėjome. Džiaugiamės tuo, ką dabar turime, ką veikiame“, – sakė Giedrius. „Pas juos galbūt nėra tiek žydinčių gėlių, užtat aplink – vanduo, daug žalumos ir ramybė“, – pastebėjo A. Poškys. Daug kas atvažiuoja čia ir iš užsienio pagyventi, paatostogauti, yra norinčiųjų gražioje gamtoje atšvęsti ypatingas progas – vestuves ar jubiliejus.
|