|
|
|
Septyni menininkai pagražino Jokūbavą
du ramiai gyventi?“ – išgirdęs komplimentą, kad yra vienas aktyviausių bendruomenės narių, juokėsi buvęs Kretingos rajono švietimo skyriaus vedėjas jokūbaviškis Antanas Sungaila. Jam norisi, kad iniciatyvos suktųsi kaip galima greičiau, todėl ir pats aktyviai prisidėjo apšviečiant bažnyčią, tvarkant kapinių tvorą ar savo technika šienaujant viešąsias erdves, o dabar dar – ir pirmąkart rengiant skulptorių ir dailininkų plenerą, kuris pasibaigė penktadienį. Kūryba liejosi ir parke, ir mokykloje Anot pašnekovo, kaimo bendruomenė gyventojams neleidžia nuobodžiauti, nuolat kviečia į įvairius renginius. „Na, padainuojam, pašokam, pasiklausom – viskas puiku! Bet o kur išliekamoji vertė?“ – retoriškai klausė jis. Dar dirbdamas Kaltinėnų mokyklos Šilalės rajone direktoriumi buvo suorganizavęs ne vieną plenerą, kurių metu Šiaulių universiteto studentai sukūrė ir ugdymo įstaigai padovanojo daug gražių darbų. Tad pagalvojo – o kodėl koks nors menininkų – dailininkų, medžio drožėjų, „akmenorių“– pleneras negalėtų įvykti Jokūbave, sename gražiame Aleksandro Stulginskio parke? Ir „užvedė“ bendruomenę. Bet, norint suorganizuoti, savaime suprantama, reikėjo pinigų. Todėl aktyviausi žmonės ėmė veikti – parašė 20 tūkst. eurų vertės projektą, vienos jų autorių Felicijos Stramilaitės siūlymu, pavadintą „Metų laikai prezidento Aleksandro Stulginskio dvare“. Projektas iš pradžių buvo pateiktas vertinti Kultūros tarybai Klaipėdoje. Bet nepavyko. Iš 41 projekto finansavo 11, jokūbaviškiai liko 37. Netrukus su tuo pačiu projektu pasiryžo kreiptis į Kretingos rajono savivaldybės Kultūros skyrių.
„Mūsų projektą patvirtino, skyrė 2 tūkstančius 100 eurų. Bet tai menki pinigai plenerui surengti, kai viena didelė skulptūra – o tokių užsimojome padaryti tris, – žinovų nuomone, mažiausiai tris tūkstančius eurų kainuoja...“, – pasakojo A. Sungaila. Teko ieškoti rėmėjų. Nors laikai ekonomiškai daugeliui sunkūs, kas davė 200, kas 300, kas 500 eurų – taigi panašiai antra tiek pavyko surinkti. Be to, atsirado vietinių žmonių, kurie prisidėjo fiziniu darbu, talkino Aleksandro Stulginskio mokykla-daugiafunkcis centras, į savo patalpas priėmęs iš toliau atvykusius dailininkus gyventi ir kurti. Nebuvo nė dienos, kad Kretingos rajono kultūros centro Jokūbavo skyriaus saviveiklininkai vakarais nekoncertuotų, o vietos verslininkas Linas Gumuliauskas neatvežtų po 100 porcijų ledų, kuriuos į parke laikinai įkurtą menininkų kūrybinį palapinių miestelį susirinkusiems žmonėms dalijo mokyklos darbuotojos. „Mažieji jokūbaviškiai plojo rankomis: po kaušelį gaivinančių ledų kas vakarą gauti veltui jiems – tikras stebuklas!“ – šypsojosi A. Sungaila. Vizijoje – atkurti ir dvarą „Ledai – gerai, bet dabar aš norėčiau kavos“, – juokavo prie ąžuolinio koplytstulpio plušėjęs salantiškis tautodailininkas Alioyzas Pocius. Jis patikslino, kad šio koplytstulpio, į kurį įmontuos šv. Agotos skulptūrėlę, bendraautoriai bus keturi: be Alioyzo, skulptūrėlę išdrožęs kretingiškis Tadas Šorys ir jo senelis Feliksas Lukauskas, taip pat – pats plenero organizatorius medžio savininkas A. Sungaila. „Iš tikrųjų – kažkada koplytstulpį skaptuoti pradėjom mudu su Feliksu Lukausku. Jam susirgus, šį darbą palikau ramybėje. Bet dabar, po kokių penkerių, o gal daugiau metų, pagalvojau – o kodėl mums nepabaigus? Kodėl koplytstulpyje neįmontavus šventos Agotos?“ – svarstė Antanas. Lig šiol skulptūrėlė, atsiradusi Danutės Pilipčiuk vadovaujamo Jokūbavo moterų klubo iniciatyva, buvo pritvirtinta tiesiog prie parke augančio medžio. „Pamaniau, kad tikrai bus geresnė vieta koplytstulpyje, pats savo rankomis – kaip mokėjau, taip – išbetonavau duobę jam įtvirtinti“, – pasakojo A. Sungaila. Tautodailininkas Raimundas Puškorius karštą dieną ir po palapinės stogu prakaitą braukė elektriniu pjūklu iš storo ąžuolo pjaustydamas šv. Oną, vilkinčią tautiniais rūbais.
„Šiaip visi ąžuolai – geri pjauti, tas irgi štai paklūsta. Bet laiko liko nedaug, iki plenero pabaigos galiu nespėti. Ar reiks atvažiuoti pabaigti vėliau“, – svarstė jis. Paklaustas, kiek už savo darbą pinigų ketina uždirbti, numojo ranka: „Ai, man tai pašaliniausias reikalas“, – patikino. Išdrožti didžiulę šv. Oną tautodailininką paragino F. Stramilaitė. Jokūbave gyvenusio pirmojo Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio žmona buvusi Ona, tad Oninės čia buvo švenčiamos itin triukšmingai. Atvažiuodavę daug garbingų svečių, tarp jų – tokios garsenybės, kaip poetas Maironis.
Prie pat tos vietos, kur pjūklą kaukino R. Puškorius, kažkada stūksojo dvaras. Tuo neabejoja senieji vietiniai žmonės, savo akimis regėję, kaip jis buvo nugriaunamas. Dvarą planuojama atstatyti. Pasak A. Sungailos, pradžia padaryta – Kretingos rajono savivaldybė jau yra skyrusi daugiau kaip 5 tūkst. eurų dokumentacijai parengti. Jeigu kasinėjant pasitvirtintų, kad po žeme yra buvę rūsiai, tai būtų galima pretenduoti į milijoninę Europos Sąjungos paramą 380 kv. ploto pastatui atstatyti, infrastruktūrai sukurti. Tarp dailininkų – ir viešnia iš Latvijos Žalumoje skendintis Jokūbavas sužavėjo iš įvairių kampelių į plenerą pakviestus dailininkus. „Tą vietovę aš dar pakeliui jaukinausi – stebėjau gamtą, spalvas, debesis, vėliau mezgėsi bendravimas su nuoširdžiais vietiniais žmonėmis, kurie papasakojo apie prezidento Stulginskio gyvenimą, parodė gražiausius Minijos slėnius, šimtamečius ąžuolus“, – atviravo Virginijus Sutkus iš Druskininkų. Dėl to nuoširdumo esą negaila bus dovanų bendruomenei palikti kurį nors iš nutapytų paveikslų. „Ką per plenero uždarymą surengtos parodos metu bendruomenė išsirinks, tą paliksiu“, – žadėjo šiaulietis dailininkas Voldemaras Barakauskas, nustebinęs akvarele nulietais istoriniais bajorų Nagurskių ir Parčevskių herbais ir bažnyčia, realistiniais apylinkių peizažais, gėlių impresijomis. Vidmantui Jažauskui iš Biržų pagal nuotrauką pavyko sukurti Prezidento Aleksandro Stulginskio portretą. Be to, akį traukia buvusio Stulginskių dvaro pastatai. O viename iš kelių šiauliečio Rimvydo Daužvardžio aliejumi tapytų paveikslų galima nuspėti esant ir aktyvios bendruomenės narės jokūbaviškės Felicijos Stramilaitės atvaizdą. „Taip, tai ji. Ėmiau ir nutapiau, kai gamtos apsuptyje mums tiek įdomaus apie Jokūbavą pasakojo“, – juokėsi R. Daužvardis. „Čia juk mano sodybos gandrai!“ – nustebo latvės iš Jakobpilio Jolantos Abelės paveiksle gandralizdį ir paukščius atpažinęs A. Sungaila. „Nežinojau, kieno“, – šypsojosi akvarele liejanti ir aliejiniais dažais kurianti profesionali dailininkė. Ji atviravo mylinti Lietuvą, juolab kad ją čia pakrikštijęs Tėvas Stanislovas. Į plenerą Jokūbave J. Abelė atvyko pažįstamo kolegos menininko V. Barakausko paskatinta. „Tos kelios dienos, praleistos čia, man kaip gražios atostogos“, – atviravo viešnia.
|
|
