Pajūrio naujienos
Help
2022 Liepa
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar jums aiškios sankcijos dėl Kaliningrado tranzito?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Projekto „Spindinti Lietuva“ prodiuserė ir ansamblio „Canto Fiorito“ atlikėja (mecosopranas) Renata Dubinskaitė Pranciškonų gimnazijos mokiniams pristatė garsius Vilniuje gyvenusius ir kūrusius baroko epochos kompozitorius.

Trečiadienio vakarą tyloje skendinčius Viešpaties Apsireiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios skliautus sudrebino didingi seniausių Lietuvoje veikiančių vargonų garsai, erdvę pripildė profesionalių senosios muzikos ansamblių „Canto Fiorito“ (Lietuva) ir „Silva Norvegica“ (Norvegija) atliekami G. B. Cocciola, T. Merula, A. Pacelli, L. Marenzio ir kitų kompozitorių kūriniai.

Skatina domėtis senąja muzika

Tokia buvo ansamblių „Canto Fiorito“ ir „Silva Norvegica“ surengto moksleiviams skirto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) muzikos paveldo edukacijos projekto „Spindinti Lietuva“ baigiamoji dalis, į kurią, šv. Mišioms pasibaigus, pakviesta visuomenė.

Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė prodiuserė ir atlikėja (mecosopranas) Renata Dubinskaitė, projektu „Sindinti Lietuva“ moksleivius ir mokytojus siekiama paskatinti domėtis senąja muzika bei senoviškais instrumentais: kornetais, barokiniais trombonais, kuriais seniau būdavo grojama kartu su bažnyčios vargonais. Taip pat – atskirti, kuo senoviški instrumentai skiriasi nuo šiuolaikinių modernių, pajausti LDK laikotarpio muzikos dvasią.

Bet iki projektą vainikavusio plačiajai publikai skirto pagrindinio koncerto (pieš tai mokiniams jie vyko su pasakojimais bei užduotimis) Kretingos meno mokyklos ir Pranciškonų gimnazijos moksleiviai žinių sėmėsi keliuose užsiėmimuose. Pirmiausia – savo ugdymo įstaigose muzikos pedagogų perteiktoje projekto sumanytojo ir meno vadovo brazilų kilmės išilginės fleitos ir korneto virtuozo Rodrigo Calveyra parengtoje įžanginėje multimedijų pamokoje, kurioje vaikai buvo supažindinti su senosios muzikos sąvoka ir principais, skirtumais tarp istorinių ir moderniųjų instrumentų, originalų ir kopijų, sužinojo istorinių vargonų reikšmę.

Tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ atliko G. B. Cocciola, T. Merula, A. Pacelli, L. Marenzio ir kitų to meto kompozitorių kūrinius.

Pasak R. Dubinskaitės, senosios muzikos koncertinius turus po Brazilijos regioninius miestus Rodrigo Calveyra pradėjo organizuoti nuo ankstyvos jaunystės. Jo nuomone, ugdyti publiką, padėti geriau išgirsti ir suprasti tokią muziką – ypač svarbu. Pagal programą „Kultūra” įgyvendinamas Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos finansuojamas projektas „Spindinti Lietuva“ yra tarsi jo svajonės išsipildymas.

Vargonai ir barokas – iš arčiau

Kitas edukacinis užsiėmimas vyko bažnyčioje, kai norvegų vargonininkas Nikolai Endresen Dahl papasakojo, kuo vertingi ir ypatingi būtent Kretingos senieji vargonai, pademonstravo jų veikimo principus, paaiškino, kodėl kai kurie akordai tokie aštrūs, kokie yra šio instrumento registrai, kaip jie suderinimi, kas yra trumpoji oktava. Buvo proga instrumentą ir išmėginti.

Vargonininkas Nikolai Endresen Dahl moksleiviams papasakojo, kuo vertingi ir ypatingi būtent Kretingos senieji vargonai, pademonstravo jų veikimo principus.

„Į meistriškumo kursus aš atsivedžiau dvi savo antrokes – Emiliją Piečiūtę ir Mantę Stonkutę. Abi mergaitės – darbščios. Jeigu baroko epochos kūrinius jos sugebėjo įveikti fortepijonu, tai, tikiuosi, šauniai pagros ir bažnyčioje saugomais XVII amžiaus vargonais“, – neabejojo Kretingos meno mokyklos mokytoja Silvija Stanienė.

Fortepijono ir vargonų klaviatūros skiriasi, juodieji ir baltieji klavišai sukeisti vietomis. „Man įdomu, ar mergaitės iškart susigaudys, ar mokės kūrinius atlikti istoriškiau? Juk baroko laikais fortepijono dar nebuvo“, – svarstė pedagogė.

Kretingos meno mokyklos fortepijono specialybės mokytoja Silvija Stanienė su savo moksleivėmis (iš kairės) Emilija Piečiūte ir Mante Stonkute.

„Elektrinius vargonėlius aš jau buvau išbandžiusi Žiemos sode. O šių, senųjų vargonų, garsas – kitoks, labiau žavi“, – pasidžiaugė Emilija. Pagrojusi „Menuetą“ iš Nikolai Endresen Dahl ji gavo patarimą – klaviatūrą rankomis liesti itin lengvai ir švelniai.

Meno mokyklos mokytoja Rima Stonkuvienė į užsiėmimą atėjo su šeštoke fortepijono specialybės moksleive Emilija Mikaločiūte. Apie savo auklėtinę pedagogė atsiliepė kaip apie gabią ne vieno konkurso dalyvę ir laureatę. „Nežinau, ar kada nors ateityje su muzika siesiu savo gyvenimą, bet groti man patinka. Prie vargonų klaviatūros atsistojau pirmąkart, įdomi patirtis“, – sakė Emilija.

Pranciškonų gimnazijos muzikos mokytoja Jolanta Simaitienė neabejojo, kad projekte „Senoji muzika Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ dalyvaujantiems šios ugdymo įstaigos devintokams ir dešimtokams dvi dienas bažnyčioje vykę užsiėmimai padarė įspūdį – „gyvai“ pamatyti ir išgirsti tokius muzikos instrumentus, kaip XVI–XVIII a. violančelės prototipas viola de gamba, turintis 6–7 stygas, kornetas, pasiklausyti „Canto Fiorito“ tikro daugiabalsio giedojimo-dainavimo, mokytojos žodžiais, – reta galimybė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas