Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Banko rūmuose išliko įžymaus dailininko paveikslai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2022-04-05

Su banko istorija supažindino gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė.

Vilniaus gatvėje Kretingoje, priešais Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos skverą, puikuojasi grakštūs balti klasicizmo stiliaus rūmai, savo architektūriniu sprendimu nukeliantys į prieškario Kauno aplinką, o, žvelgiant iš įkalnės – labiau primenantys Viduržemio jūros vilą. Tai – buvęs Lietuvos banko pastatas, įdomus ne tik išore, bet ir vertingais išlikusiais 3 garsaus lietuvių dailininko Petro Kalpoko paveikslais.

Sklypą pirko iš vienuolyno

Kadangi prieškariu statytas Lietuvos banko pastatas šiandien privatus – priklauso verslininkams tėvui ir sūnui Dariui ir Tomui Lauraičiams, šie ir suteikė galimybę apžiūrėti jo vidų su P. Kalpoko paveikslais, Kretingos turizmo informacijos centro gidei Dianai Jomantaitei-Jonaitienei parengus naują ekskursiją „Kur kvepia pinigais“.

Prieškariu Kretingoje buvo 4 bankai – Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos ūkio, Žydų centrinis ir Lietuvos. Visi jie buvo įsikūrę aplink Rotušės aikštę. Lietuvos bankas iš pradžių veikė notaro Jono Kentros name ant Rotušės aikštės kampo, tarp dabartinių 11 ir 12 namų.

„Lietuvos bankui tuomet vadovavo išsilavinęs iš didmiesčio į provinciją atkeltas finansininkas Povilas Kopustinskas, kuris greit Kretingą priėmė į savo širdį – įsitraukė į Kretingos visuomeninį gyvenimą ir puoselėjo idėją pastatyti naują modernų banką“, – banko priešistorę atskleidė D. Jomantaitė-Jonaitienė.

Tačiau kodėl pastatas buvo iškeldintas iš Rotušės aikštės, kur virė pagrindinis miesto gyvenimas? Gidės žiniomis, P. Kopustinskas norėjo, kad modernus mūras iškiltų centre, tačiau žemės kainos ten buvo neįkandamos – sklypas kainavo iki 50 tūkst. litų. Paieškos vyko ne vienerius metus, kol galop nuspręsta pirkti sklypą iš Pranciškonų vienuolyno – ligi tol čia sename name gyveno vargonininkas ir varpininkas. Dokumentai rodo, kad iš pradžių už sklypą vienuoliai prašė 25 tūkst., bet pavyko išsiderėti ir nupirkti jį už 18 tūkst. litų.

Tik atvėręs duris – nacionalizuotas

Banką projektavo garsus Kauno architektas Mykolas Songaila, studijavęs Italijoje, sukūręs nemažai visuomeninių pastatų Kaune, Šiauliuose, Mažeikiuose. „Tačiau pastatas Kretingoje buvo paskutinis, tarsi jo gulbės giesmė. Sklypo padėtis – Akmenos krantas – įpareigojo jį įdėti daugiau kūrybiškumo, todėl pastatas išsiskiria iš daugumos, labiau primindamas vilą. Autorius pasirinko lengvą neperkrautą klasicizmo stilių: graikiškų kolonų imitacija ir dekoro detalės suteikė pastatui grakštumo.

Pastatas buvo statomas iš geriausių ir naujausių medžiagų, naudojant marmuro imitaciją, ir tuometinėmis technologijomis: įrengtas centrinis šildymas, vandentiekis, kanalizacija. Pirmasis pastato aukštas buvo skirtas bankui – čia įrengta operacijų salė, tarnybinės patalpos ir saugykla, o antrajame aukšte – bankininko butas. „Tačiau P. Kopustinskui jame nebeteko pagyventi, mat, banko statyba, numatyta užbaigti 1939-aisiais, užtruko, ir bankas atidarytas tik 1940-ųjų liepą, jau užėjus sovietams, ir netrukus buvo nacionalizuotas“, – kalbėjo D. Jomantaitė-Jonaitienė.

Buvusiuose Lietuvos banko rūmuose Kretingoje saugomi trys masyvūs garsaus lietuvių prieškario dailininko Petro Kalpoko paveikslai.

Išliko autentiška tvora

Ligi šių dienų išliko autentiška kaldinta tvora, juosianti banko teritoriją. Ji puošta tulpių motyvais. O tulpės, kaip pastebėjo gidė, reiškia meilę, šiuokart turbūt – pinigams, kurių per banko istoriją būta net kelių rūšių: prieškarinio litai, reichsmarkės, rubliai, „žvėriukai“ ir vėl litai, eurai.

Turėdamas gerą meninį skonį, P. Kopustinskas rūpinosi išpuošti ir banko vidų: jis paskelbė konkursą ir išsirinko menininką, kuris pasirašydavo Jūros slapyvardžiu – paaiškėjo, kad po juo slepiasi žinomas lietuvių dailininkas P. Kalpokas.

Bohemiškos natūros menininko kūryba prieškariu labiau vertinta užsienyje – Vokietijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje, Italijoje, kur jis praleido 20 metų, ir šiandien jo darbai graibstomi aukcionuose. Grįžęs į Lietuvą, savo monumentaliais darbais jis papuošė ir laikinąją sostinę – Kauno centrinį paštą, arkikatedros bazilikos koplyčią, „Metropolio“ restoraną.

Triptiką tapė abu su sūnumi

O Lietuvos bankui Kretingoje P. Kalpoko, manoma, talkinat sūnui Rimtui, 1932 m. sukurtas triptikas – „Pramoninis Lietuvos kaimo peizažas“, „Rytas“ ir „Žvejai“ – yra neįkainojama nacionalinė vertybė. Aukcione oficialiai jis įvertintas 200 tūkst. Eur. Šiomis dienomis lankantis banko viduje, visi trys paveikslai uždengti plėvele, mat savininkai pasirengę vidaus remonto darbams.

Aliejumi ant drobės nutapytas P. Kalpoko triptikas – labai realistinis, vaizduojantis Lietuvą, kaip jūrinę ir pramoninio kaimo keliu žengiančią stiprią valstybę.

„Šitie paveikslai, kaip ir pats pastatas, išvengė žiauraus likimo karo pradžioje, kai degė Kretinga: ugnies liežuviai, pasiekę bažnyčią ir prieglaudą šalia banko, ant Vilniaus ir Akmenės g. kampo, sustojo ties banko pastatu. Ir šiandieną šis didingas statinys tebesaugo trijų jį kūrusių garsių Lietuvos žmonių – P. Kopustinsko, M. Songailos ir P. Kalpoko atminimą“, – akcentavo D. Jomantaitė-Jonaitienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas