|
|
|
Padvariškė šunų veisėja veterinarę „atrado“ turguje
Lietuvą sukrėtusioje „šuniukų“ byloje, kurioje nelegalios gyvūnų veisyklos Padvariuose savininkė Inga Aurylienė teisiama dėl to, kad be leidimo vertėsi ūkine komercine veikla, klastojo dokumentus, naudojosi suklastotu spaudu ir žiauriai elgėsi su gyvūnais, – naujos detalės. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai nusprendė išsiaiškinti buvusio moters sutuoktinio ir dabartinio vyriškio atitinkamais laikotarpiais gautas pajamas, apklausti jos motiną, išklausyti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovą. Prakalbo paskutinės liudytojos Pirmadienį teisme prabilo dvi paskutinės liudytojos iš 36-ių. Marijampolietė E. M. parodymus davė nuotoliniu būdu, o raseiniškė G. U. – teismo salėje „gyvai“. Abi moterys patvirtino pagal skelbimus internete 2019 metais iš I. Aurylienės pirkusios šuniukus, kitų dokumentų, išskyrus gyvūnų skiepų knygeles, negavusios. E. M. apie tai, kad parduodami šuniukai, sužinojusi iš draugės. „Draugė su seserimi po šuniuką iš ten jau buvo nusipirkusios savaite anksčiau, parodė skelbimą. Savininkė, su kuria susitarėme telefonu, gyvūną man pati atvežė į Marijampolę. Sumokėjau 260 eurų“, – pasakojo E. M. Maždaug po pusantrų metų, anot jos, „išlindo“ šuns ligos, teko operuoti abi kojas. Apie tai padvariškei moteris nepranešusi – per tiek laiko pasimiršo kontaktai. Praėjus apie 1,5 mėn. po to, kai į nurodytą vyriškio sąskaitą banke pervedė 320 eurų, raseiniškė G. U. „čiau-čiau“ veislės mažylį iš I. Aurylienės atsiėmė atvežtą iki Kryžkalnio. „Sveikas, labai gražus atrodė... Tačiau jo jau nebeturiu – anūkai davė paukštienos kaulą, šuniukas užspringo. Nors ir stengėmės gelbėti, nugaišo“, – apgailestavo liudytoja. Ar į 320 eurų sumą įskaičiuotos ir šuns šeimininkės kelionės iki Kryžkalnio išlaidos, raseiniškė neatsiminė, dėl to kaltino solidų savo amžių. Žvilgtels į vyrų pinigines Kaip buvo žadėjusi, po visų liudytojų apklausų parodymus teismui davė ir kaltinamoji. Moteris pradėjo nuo istorijos pradžios 2020-ųjų rugsėjo 3-iąją. Esą tuomet, ieškant kretingiškės prapuolusio augintinio Sniegiaus, Slyvų gatvėje Padvariuose, prie pastato, kuriame ji laikė savo šunis, pasirodė svetimi žmonės. Pro langą išvydę ieškomą škotų terjerą, apkaltino vagyste. I. Aurylienė teigė šuns nevogusi, o su savaisiais vienoje patalpoje uždariusi laikinai – esą gyvūnas smarkiai lojo, bijojusi, kad neįkąstų mažamečiui vaikui. Apie paklydėlį gyvūną vėliau būtų paskelbusi „feisbuke“ – iškart to padaryti nespėjo: valė voljerus, važiavo namo, nes vaikas užsimanęs valgyti. Grįžusi ir pamačiusi besibūriuojančius žmones, kelis šunis I. Aurylienė, kaip įtariama, puolė slėpti, išvežė ir paleido, o kodėl – nelabai galinti paaiškinti. Teismo posėdyje tvirtino išsigandusi visuomenininkų. Nelegaliu šunų veisimu I. Aurylienė vertėsi 5-erius metus, tai yra nuo 2015-ųjų vasaros iki 2020-ųjų rudens. Į teisėjos klausimą, ar žinojo, kad veiklai reikalingas leidimas, atsakė „kažką tokio“ girdėjusi. Padvariškė tvirtino iš šios veiklos didelių pinigų neuždirbusi, o kiek konkrečiai, – neskaičiavusi, apskaitos nevedusi. Pragyvenimui lėšų netrūko, nes šeimą išlaikė vyrai – iš pradžių buvęs sutuoktinis, su kuriuo oficialiai išsiskyrė, o po to – sugyventinis. Teismui kliuvo, kad anksčiau apklausiamas sugyventinis yra sakęs, jog jųdviejų su I. Auryliene biudžetai – atskiri. Keitė parodymus, spaudų gynėsi nedėjusi Kaltinamajai sunkiai sekėsi prisiminti, kiek šunys susilaukdavo vadų, kiek keturkojų per metus ar per mėnesį parduodavo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad iš I. Aurylienės šunis įsigijo 40 asmenų. Moteris tvirtino, kad ne visi keturkojai buvę jos, mat parduoti talkinusi lietuviškai nemokantiems pažįstamiems iš Baltarusijos bei Latvijos, taip pat – savo motinai, kuri irgi vertėsi nelegaliu šunų veisimu, bet savarankiškai nemokėjo naudotis internetu, į portalus įdėti skelbimų. Nors ikiteisminio tyrimo metu I. Aurylienė tvirtino sumas už parduodamus gyvūnus gaudavusi grynaisiais, gal tik porą kartų – banko pavedimu, šio teismo posėdžio metu teigė atvirkščiai. Paklausta, kodėl kardinaliai keičia parodymus, sakė dabar geriau prisimenanti negu 2020-aisiais, nes pasižiūrėjusi, pasiskaičiusi. I. Aurylienė turėjo aiškintis ir apie suklastotas veterinaro pažymas. Surinkti duomenys, kad kaltinamoji pati į gyvūnų skiepų knygutes pasirašinėjo ir dėjo antspaudus neegzistuojančios veterinarijos gydytojos vardu. Moteris iškart paneigė naudojusi spaudą. Apie veterinarę, keturkojus skiepijančią kliento namuose, pasakojo sužinojusi turguje iš kitų šunų pardavėjų, paskambinusi ir susitarusi. „Iš kur aš žinau, ar ta veterinarė tikra? Atsiveždavo šaldiklį su vakcinomis nuo pasiutligės, spaudą... Neklausiau, ar turi leidimą, ar dirba kokioje klinikoje. Kaime nė vienas pas ūkininką gydyti karvės atvažiavęs veterinaras klinikos neturi“, – palygino I. Aurylienė. Kodėl skiepų knygutėse, kurios buvusios paliktos mašinoje ant sėdynės, kaip paaiškėjo, antspaudų sudėta daugiau negu padaryta įrašų, – taip pat veterinarės neklaususi.
Kitame posėdyje kaltinamoji tęs parodymus pagal trečiąjį bylos epizodą – dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Bus apklausta I. Aurylienės motina O. L., taip pat paviešinta informacija apie vyrų L. A. ir E. M. nuo 2015 iki 2020 metų deklaruotas pajamas. Kadangi teisiamoji tik iš dalies pripažino 390 eurų civilinį ieškinį, bus išklausytas jį pateikusios VMI atstovas.
|
|
