Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, Lietuvoje bus įvedamas vadinamasis vasaros laikas. Trečią nakties pasuksime laikrodžių rodykles vieną valandą į priekį ir iš savo juostinio „Rytų Europos laiko“ UTC+2 pereisime prie „Maskvos laiko“ UTC+3.

Galbūt ne visi žinome, ką mes vadiname vietiniu, juostiniu ar vasaros laiku ir ką reiškia žymėjimas raidėmis UTC su pridedamu skaičiumi. Vietinis laikas – tai tam tikros vietovės laikas, orientuotas pagal saulės padėtį virš horizonto ir tiksliausiai atspindintis realų paros metą konkrečioje teritorijoje. Vidurdienį, kai saulė būna savo zenite, laikrodžiai rodo 12 valandą. Vietos laikas buvo naudojamas iki XIX a. pabaigos, bet tai sukeldavo daug nepatogumų. Pavyzdžiui, pirklys iš Kretingos nuvykęs į Vilnių turėdavo savo laikrodį nustatyti pagal vietos laiką, kurį rodydavo rotušės laikrodis. Kad nevėluotų į susitikimus, jam reikėdavo laikrodžio rodykles pasukti apie 20 minučių į priekį, nes panašiai tiek skiriasi vietos laikas Vilniuje ir Kretingoje. Problema dar labiau paaštrėjo išpopuliarėjus geležinkelių transportui, kai reikėjo nustatyti tikslius atvykimo ir išvykimo grafikus.

Šis nepatogumas išsisprendė 1884 m. tarptautinėje Vašingtono konferencijoje, kai buvo priimtas sprendimas įvesti juostinį laiką. Tąkart nutarta visą 360 laipsnių Žemės apskritimą padalinti į 24 laiko juostas po 15 laipsnių. Atskaitos linija buvo paimtas nulinis dienovidinis, einantis per Grinvičo Karališkąją observatoriją Londone. Nulinė laiko juosta buvo išvesta paėmus 7,5 laipsnio į rytus ir 7,5 laipsnio į vakarus nuo Grinvičo. Ši juosta dar vadinama pasaulio koordinuotuoju laiku (UTC), arba Grinvičo laiku (GMT).

Vadovaujantis šiuo principu, laiko juostoms, kurios yra į rytus nuo Grinvičo, kas 15 laipsnių pridedama po 1 valandą, o į vakarus – atimama po valandą. Daugelis laiko juostų turi ir savo pavadinimus. Pavyzdžiui UTC+1 yra „Europos laikas“, UTC+2 – Rytų Europos laikas, o UTC+3 vadinamas Maskvos laiku.

Yra šalių, kurios dėl savo dydžio ir geografinės padėties, kad laiko juosta nedalintų valstybės į dvi dalis, įsivedė savo laiką. Pavyzdžiui, per Indiją eina UTC+5 ir UTC+6 laiko juostų riba, todėl čia galioja UTC+5,30 laikas. Todėl, jeigu vyktumėte iš Londono į Delį, laikrodžio rodyklę reikėtų pasukti 5 valandas ir 30 minučių į priekį.

Laiko juostų atžvilgiu per Lietuvą eina Europos ir Rytų Europos laiko juostų riba. Aišku, kad tikrai nepatogu būtų sukinėti laikrodžių rodykles, kertant laiko juostų ribą kažkur tarp Tauragės ir Jurbarko. Lietuva 1999 m. nusprendė, kad visa valstybė gyvens Rytų Europos laiku (UTC+2). Tiesa, tarpukariu valstybėje galiojo UTC+1 laikas, o sovietmečiu mums buvo primestas UTC+3 – Maskvos laikas. 1998 m., siekiant Lietuvą labiau integruoti į Europą, buvo nuspręsta įvesti Europos laiką (UTC+1). Tačiau šis laikas nepasiteisino ir po metų buvo atšauktas.

O ką vadiname „vasaros“ ar „žiemos“ laiku? Visų pirma noriu akcentuoti, kad nei žiemos, nei vasaros laikas apskritai neegzistuoja. Yra tik juostinis laikas. Pirmieji vadinamąjį vasaros laiką Pirmojo pasaulinio karo metais įsivedė vokiečiai. Vėliau jais pasekė ir kitos valstybės. Vadinamasis vasaros laikas buvo skirtas taupyti ekonominius resursus ir efektyviau išnaudoti šviesų paros laiką vasaros mėnesiais.

Lietuvoje vasaros laikas buvo įvestas dar sovietmečiu, 1989 metais, 2000-aisiais atšauktas, o nuo 2003-ųjų vėl pradėtas taikyti. Šiuo metu Lietuvoje ir pasaulyje laikrodžių sukinėjimo entuziastų beveik neliko. Mokslininkai tvirtina, kad laiko persukimo žala žmogaus organizmui yra daug didesnė negu nauda, gaunama dėl resursų taupymo.

Dar 2019 m. Europos Parlamentas (EP) pritarė siūlymui nuo 2021 m. užbaigti sezoninį laiko keitimą. EP nusprendė, kad Europos valstybės koordinuotų sprendimus dėl pasirinkto laiko, o Europos Komisija turi juos įvertinti, kad tiktų bendrajai rinkai. Kadangi ES Taryba kol kas nesusitarė, lieka galioti senoji tvarka.

Apklausų duomenimis, apie 62 proc. Lietuvos gyventojų pritartų, kad, atsisakius laikrodžių sukiojimo, būtų paliktas vadinamasis vasaros laikas. Įdomu, kaip atrodytų apklausos rezultatai, jei klaustume, kuriuo laiku norime gyventi: juostiniu – Rytų Europos ar vasaros – Maskvos laiku?

Objektyvaus paaiškinimo, kodėl Lietuvos gyventojai ilgisi Maskvos laiko, niekas pateikti negali. Beje, pati Rusija jau kurį laiką laikrodžių rodyklių nesukioja ir visus metus gyvena UTC+3 Maskvos laiku. Matyt pas mus vis dar gaji nostalgija jaunystei, kai dangus žydresnis, o žiemos šaltesnės, panelės gražesnės, o „daktariška“ dešra gardesnė buvo. O ką ir bekalbėti apie ilgus, šviesius vasaros vakarus sodo sklypuose po valdiškų darbų. Niekas net neprisimena tokios smulkmenos, kad, Lietuvai gyvenant Maskvos laiku, saulė vidudienio taške tuo metu būdavo ne dvyliktą, o gerokai vėliau – apie 14.30 val. Įdomu tai, kad jaunimui, kuris nežiūri rusiškų televizijos kanalų, Maskvos laikas sentimentų nekelia. Jiems svarbiau, kaip teks bendrauti su savo artimaisiais Londone, kai laiko skirtumas bus net 3 valandos. O kaip verslai, kurių dauguma orientuoti į Vakarų rinkas? Be to, palikus galioti vasaros – Maskvos laiką ir žiemos metu, būtume priversti svarstyti apie darbo laiko valandų pakeitimus. Nors darbo pradžia nuo 9 val. kai kam vėl būtų tarsi sugrįžti į jaunystę.

Neseniai keliose Kretingos rajono parduotuvėlėse pastebėjau lapus, kuriuose renkami žmonių parašai neva dėl to, kad Lietuvoje būtų visiems laikams paliktas galioti vadinamasis vasaros laikas. Šis vajus dėl vasaros – Maskvos laiko įvedimo man primena Žygaičių kaimo bendruomenės „kovą“ prieš skalūnų dujų žvalgymo darbus, kuriuos planavo amerikiečių kompanija „Chevron“. Tąkart tik po kurio laiko pradėjo lįsti tikrųjų protesto užsakovų „koloradkinės“ ausys. Nenoriu būti blogu pranašu, bet juk žinome, kiek Rusija investavo į savo „minkštąsias“ priemones, skirtas įtakai plėsti: sportą, muziką, filmus, serialus. Tad ar Maskvos laiko įteisinimas netaps dar vienu būdu patraukti Lietuvą ne tik į savo kultūrinę ar ekonominę, bet dar ir į Rusijos laiko erdvę?

Vilius ADOMAITIS

Pranciškonų ir Vydmantų gimnazijų geografijos mokytojas Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas