Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Siekia atkurti istorinį Pryšmančių parką

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2022-03-25

„Geri darbai autoriaus neturi“, – įsitikinę pryšmantiškiai Vilius Ančeris, Janina Giedraitienė ir Ingrida Macytė-Ančerienė, kurių pastangomis Gyventojų iniciatyvai parengtas Pryšmančių dvaro parko atkūrimo projektas, galintis sutelkti bendruomenę gamtos išsaugojimui ir puoselėjimui.

Dviejų aktyvių pryšmantiškių Janinos Giedraitienės ir Ingridos Macytės-Ančerienės rūpesčiu, Gyventojų iniciatyvoms, už kurias dar galima balsuoti iki kovo 31 dienos rajono Savivaldybės tinklapyje arba užėjus į šią instituciją, buvo pateiktas projektas Pryšmančių dvaro parkui išsaugoti ir apsodinti. Moterys tikisi, kad jų iniciatyva, tiesiogiai susijusi su gamtos išsaugojimu, sulauks gyventojų įvertinimo ir pritarimo.

Parke pasodintų per 60 medžių ir krūmų

Galima sakyti, kad J. Giedraitienės ir I. Macytės-Ančerienės šeimos Pryšmančiuose – naujakurės: Janina čia gyvena nuo 2013-ųjų, Ingrida atsikėlė 2019-aisiais. Moterys prisipažino, kad ieškojo ramybės, gamtos prieglobsčio, ir tai surado Pryšmančiuose, kur gamta galima mėgautis tiesiogine šio žodžio prasme. „Matydavome ateinant stirnų, o ir briedis, būdavo, užklysta. Šiemet į senuosius parko medžius sugrįžo pelėda, girdime genį, žiemą mus lanko sniegenos, kėkštai, mėgsta pasivaikščioti netoliese lizdą kraunantis gandras“, – džiaugėsi moterys, neabejodamos, kad šį gamtos kampelį galima išsaugoti visų pastangomis. Todėl ir rengdamos projektą Gyventojų iniciatyvoms akcentavo, kad toks projektas galėtų sutelkti vietos bendruomenę, prižiūrint, puoselėjant, saugojant parką.

„Mums visiškai nesuprantama tendencija, kai į žaliąsias erdves, kaip kokie svetimkūniai, įsiveržia įvairūs karkasai, treniruokliai, kuriais vis dėlto labiau pasinaudoja jaunesni žmonės. Kartais net keista, kai iki tų treniruoklių ne ateinama, o atvažiuojama automobiliu... Mūsų siekis – ne tik išsaugoti unikalią buvusio dvaro aplinką, mokyti vaikus tausoti gamtą, bet ir sudaryti sąlygas vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms patirti malonę buvojant natūralios gamtos apsuptyje“, – projekto idėją grindė I. Macytė-Ančerienė ir jos vyras Vilius Ančeris.

Šiuo metu parke yra išsaugoti suoliukai, stalelis, sūpynės. Čia dažnai poilsiui prisėda prošal, senuoju Pryšmančių keliu, pravažiuojantys dviratininkai. „Visa tai norisi ne tik išsaugoti, bet dar ir papildyti“, – kalbėjo pryšmantiškiai.

Parką veikia žmonių veikla, gamtos stichijos, dėl ko kasmet mažėja medžių, o projekto autoriai dar norėtų, kad parkas ir žydėtų, todėl numatė, kad reikėtų atsodinti išnykusius arba iškirstus medžius, pasėti naują žolę, kas tikrai didintų parko patrauklumą. Idėjos sumanytojų nuomone, parke būtų tikslinga pasodinti per 60 įvairių medžių ir žydinčių krūmų: ąžuolų, beržų, liepų, raudonųjų klevų, gudobelių, putinų, europinių pūkenių, putinalapių pūslenių, desertinių šermukšnių, sedulų, šaltalankių. Visa tai, preliminariais skaičiavimais, kainuotų per 1,2 tūkst. Eur, žinoma, būtina – ir specialisto konsultacija. Parką galėtų papuošti ir mediniai takai. Iš viso projektui įvykdyti pryšmantiškiai prašo per 2,5 tūkst. Eur: lėšos suskaičiuotos, atsižvelgiant į vidutines kainas, kurios dėl įvairių aplinkybių gali ir pasikeisti.

Mena dvaro istoriją

Susipažinus su pryšmantiškių iniciatyva atkurti dvaro parką, buvo įdomu sužinoti, kad čia atsirado dvaras, kas buvo jo savininkai. Anot Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko , plėsdamas savo Kretingos valdoje palivarkinę ūkio sistemą, Pryšmančių dvarą 1841 m. įkūrė grafas Nikolajus Zubovas. Tai buvo savarankiškai veikęs administracinis-ūkinis vienetas, susidedantis iš Pryšmančių bei Platonavo palivarkų ir administruojamas Kretingos dvarininkų skiriamo valdytojo. Pryšmančių palivarko sodyba iškilo senojo kelio Kretinga–Palanga dešinėje pusėje, o abipus kelio į Liepynę stovėjęs senasis gatvinis-valakinis Pryšmančių kaimas buvo nugriautas. 1879 m. planas liudija, kad palivarko sodybą sudarė medinis gyvenamasis namas ir jį iš rytų, šiaurės ir vakarų pusių juosiančio ūkinio kiemo pakraščiuose stovėję 4 akmenų ir raudonų plytų mūro ūkiniai-gamybiniai pastatai: pora ilgų tvartų, svirnas ir kluonas. Į vakarus nuo ūkinių pastatų buvo įrengtas didžiulis laidaras veršiams laikyti. Jis ir didžiuliai tvartai liudijo, kad pagrindinis dėmesys dvare buvo skiriamas gyvulininkystei. Formuojant sodybą, priešais ją, kelio į Liepynę dešinėje pusėje buvo pasodintas nedidelis parkas, o į vakarus nuo jo XIX a. antroje pusėje užveistas palivarko vaismedžių sodas su daržais. XIX a. pab.–XX a. pr. prie Liepynės kelio buvo pastatytas medinis kumetynas, o kitas gyvenamasis namas – kelių į Liepynę ir Kretingą kampe, priešais palivarko sodybą.

„Pryšmančių dvaras buvo vienas svarbiausių ūkinių Kretingos dvaro padalinių, nemažas pajamas teikusių grafams Zubovams, o vėliau – Tiškevičiams. Dvaras panaikintas ir išparceliuotas 1925–1926 m.: Platonavo palivarko žemėse buvo įkurtas Gestautų kaimas, o Pryšmančių palivarko žemės išdalintos kumečiams, bežemiams ir mažažemiams. Palivarko sodyba buvusi palikta grafui Aleksandrui Tiškevičiui. Po karo joje veikė Kretingos, vėliau – Vydmantų tarybinio ūkio gamybinis-ūkinis padalinys, o ūkį likvidavus, pastatai buvo privatizuoti ir apleisti. 1991 m. Pryšmančių buvusio dvaro sodybos fragmentai – ūkinis pastatas, tvartai, pašarų virtuvė, pieninė ir kumetynas – buvo įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, tačiau 2015-aisiais teisinė apsauga buvo panaikinta“, – istorines aplinkybes apibendrino J. Kanarskas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas