– Kai tokia jautri situacija pasaulyje, kai ir Kretingos rajone jau yra apsigyvenusių nuo karo jų tėvynėje pabėgusių ukrainiečių, manau, galėtume ir pakentėti, nepriminti jiems šūvių. Ateis laikas, kada ir vėl galėsime fejerverkų grožiu visi džiaugtis.
Vidas BOGUŠAS:
– O ar kas tokiu metu fejerverkus leidžia? Nesu atkreipęs dėmesio, negirdėjau. Aš kartą esu iššovęs, bet tai buvo per Naujuosius metus ir gana seniai. Šiaip fejerverkai – ir brangu, ir dėl manęs jų galėtų visai nebūti.
Donatas UŽUMECKAS
su sūnumi Emiliu:
– Fejerverkai labiausiai tinka per Naujuosius metus, bet kartais ir dabar girdžiu – tikriausiai žmonės taip pažymi ir asmenines progas. Nors Ukrainoje vyksta karas, fejerverkų triukšmas manęs nė kiek nejaudina – trejus metus esu dirbęs kariuomenėje, puikiai atskiriu šūvius.
Zita BENIUŠYTĖ:
– Nežinau, nė nepagalvojau, ar reikėtų šiokiu metu atsisakyti fejerverkų. Man jie nekliudo ir nebaugina. Kartais girdžiu, kaip kaimynai fejerverkus leidžia per savo gimtadienius – ir tegul leidžia, jeigu jiems norisi.
Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
