Jokūbaviškiai siekia atkurti dvarvietę

Dvaro rūmų atkūrimo Jokūbave iniciatoriai pedagogė Felicija Stramilaitė ir bendruomenės pirmininkas Mantas Keblys įsitikinę, kad bendroje kompozicijoje derėtų ir paminklas A. Stulginskiui, ir išlikusi senojo parko liepų alėja.

Jokūbavo kaimo bendruomenė ėmėsi iniciatyvos senajame parke atkurti medinius dvaro rūmus, kuriuose, pasitraukęs iš politikos, 14 metų gyveno antrasis Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis. Idėjos autoriai numatė į rūmus iš Jokūbavo mokyklos-daugiafunkcio centro perkelti kraštotyros muziejų, įrengti edukacines erdves, kavinę. Jau parengtas projektinis pasiūlymas, kuris, tikimasi, toliau skinsis kelią Seime ir Vyriausybėje.

Pamato perimetras nėra tikslus

Konkrečių žingsnių atkurti dvarvietę ėmėsi Jokūbavo kaimo bendruomenės centro pirmininkas Mantas Keblys, o idėjos generatorė – ilgametė šio kaimo mokyklos pedagogė ir kraštotyros muziejaus įūrėja Felicija Stramilaitė.

„Kai prieš 3-jus metus bendruomenė mane išrinko pirmininku, Felicija ir „užkūrė“, kad imtume iš mirties taško judinti šią idėją. Gyvenu čia, kaimas statosi, daugėja naujakurių, todėl norisi, kad mūsų kaime bent iš dalies būtų atkurta istorinė praeitis. Pastatą išlaikytume patys – turime visokių sumanymų, nenorime būti našta seniūnijai ar Savivaldybei“, – kalbėjo M. Keblys, išvien su F. Stramilaite aprodydami senąją dvarvietę kaimo centre, palei kelią Kretinga–Gargždai.

Dvaro rūmai buvo 2-jų aukštų, mediniai, su kolonomis, užėmė maždaug 300 kv. m. Savo forma pastatas priminė L raidę, nes buvo pristatytas priestatas, kuriame gyveno tarnai. Priešais pastato fasadą augo viena iš 5-ių parko liepų alėjų, ji išliko ligi šiandienos. Jokūbavo dvare A. Stulginskis su žmona Ona ir vienturte dukterimi Aldona gyveno 14 metų, pasibaigus jo, kaip prezidento, kadencijai ( 1922–1926) – nuo 1927-ųjų iki pat tremties 1941-aisiais.

F. Stramilaitė pastatą gerai prisimena, nes daugiau kaip metus ji, jauna mokytoja, 1984-aisiais atsikrausčiusi dirbti į Jokūbavą, jame ir gyveno. „Viename gale buvo biblioteka, kultūros namai, o kitame gyvenome 4 šeimos. Nugriovus pastatą, buvo išlikę puikūs rąstai. Žmonės ligi šiol atseka, kieno statyboje jie buvo panaudoti“, – kalbėjo buvusi ilgametė pedagogė.

Buvusio dvaro vietą šiandieną žymi specialiai sumūrytas pamatas. „Jis atsirado palyginti neseniai: 1986-aisiais nugriovė dvaro pastatą, o 1991-aisiais pastatė paminklą A. Stulginskiui, tačiau perimetrą išmūrijo nelabai tiksliai“, – kalbėjo Jokūbavo senbuvė F. Stramilaitė.

Idėją palaiko Seimo narys ir giminės

Atkurti dvaro rūmus ir gauti tam lėšų, jokūbaviškiai mano, dabar tinkamiausia proga, nes šiemet LR Seime yra įsteigta Prezidento Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija, o jos primininku paskirtas LR Seimo narys Antanas Vinkus. Ši žvaigždė skiriama už parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo puoselėjimą. „Manome, kad atkurti dvaro rūmus yra visos mūsų valstybės reikalas, nes čia gyveno iškilus Lietuvos valstybės veikėjas“, – įsitikinęs M. Keblys.

Visokeriopą paramą jokūbaviškiams žadėjo ir užatlantėje gyvenantys A. Stulginskio artimieji – duktė Aldona ir anūkas Jonas Linas Juozevičius. Šimtmetį perkopusi Aldona perdavė sūnui Jonui Linui atgautą nuosavybę Jokūbave – dabartinį parką, o Jokūbavo bendruomenė užpernai su juo 50-iai metų pasirašė panaudos sutartį. „Su savininku bendraujame, jis pažadėjo remti ir moraliai, ir finansiškai“, – teigė Jokūbavo bendruomenės vadovas.

Kaip atrodė Jokūbavo dvaro rūmai, tvirtino, F. Stramilaitė, išlikę istorinės medžiagos – brėžiniai, nuotraukos. Pasinaudodamas jais, projektuotojas Juozapas Tilvikas parengė projektinį siūlymą, Kretingos rajono savivaldybės bus prašoma skirti tam lėšų – 6 tūkst. Eur. O tuomet, talkinant A. Vinkui ir rajono vadovams, lėšų pastatui atkurti bus ieškoma Kultūros ar Žemės ūkio ministerijose.

F. Stramilaitės pateiktoje nuotraukoje (dešinėje) – buvęs Prezidento A. Stulginskio dvaras, kokį siekiama atstatyti dabar pamatu apjuostoje vietoje.

Dvarininkų palikimas griūva

Ligi šių dienų išlikę du ūkiniai Jokūbavo dvaro, įkurto dar XVIII a. dvarininko Jokūbo Nagurskio, pastatai, kuriuos valdė ir A. Stulginskis. Vienas jų, iš pradžių tarnavęs kaip muitinės užeiga, kurioje apsistodavę iš Klaipėdos į Rygą keliaudavę pirkliai, itin įdomus – su arkinėmis durimis ir viduje išlikusiomis skliautuotomis lubomis – saugomas kaip vietinės reikšmės neogotikinis paminklas.

Kitas įdomus tuo, kad išliko mūryta estakada šienui užvežti. Tokių pastatų, F. Stramilaitės žiniomis, Lietuvoje buvę nedaug, dar yra išlikęs Biržuvėnų dvare. Deja, šie ūkiniai dvaro pastatai buvo privatizuoti, turi daug šeimininkų, o jų būklė – labai prasta. Pajininkai šių statinių nėra įregistravę Registrų centre. Pasak M. Keblio, juos savo žinion turėtų perimti seniūnija ir paskelbti bešeimininkiais: „Tačiau tai – į ateitį rikiuojami darbai, pirmiausiai rūpinamės atstatyti sovietmečiu nugriautus rūmus, kuriuose su šeima gyveno prezidentas A. Stulginskis.“

F. Stramilaitės žodžiais, būdamas agronomas, specializavęsis gyvulininkystės srityje, Jokūbave A. Stulginskis įsteigė pavyzdinį ūkį, jo karvės buvo labai pieningos, geriausių Europoje veislių – jų parsigabendavo iš Olandijos, Danijos. Produkciją pats veždavo į Kretingos turgų, o mieste, netoli evangelikų liuteronų bažnyčios, turėjo savo pieno produktų krautuvėlę.

Yra žinoma, kad Jokūbave gyveno ir prezidento tėvas Domininkas, miręs 1937-aisiais, ir palaidotas Jokūbavo kapinėse. Kaip užrašyta ant paminklo, išgyvenęs lygiai 100 metų. „Gal tėvą iš gimtinės Kaltinėnuose, kur palaidota motina Marijona, parsivežė prieš pat jo mirtį“, – pasvarstė F. Stramilaitė.

Bežemiai valstiečiai M. ir D. Stulginskiai užaugino 12 vaikų. Ant M. Stulginskienės paminklo užrašyta: „Sūnus – motinai: ačiū už Meilę, Duoną ir Gyvenimą.“ Pats A. Stulginskis, išgyvenęs 84-erius metus, mirė 1969-aisiais, palaidotas Kaune, Panemunės kapinėse.

• Rašyti komentarą (3)