|
|
|
Kokią pagalbą ukrainiečiams suteiks mūsų valstybė
Lietuvoje kasdien daugėjant karo pabėgėlių iš Ukrainos, humanitarinės pagalbos mechanizmas pradeda veikti, vos ukrainiečiai kerta Lietuvos sieną. O praėjusią savaitę mūsų valstybė priėmė sprendimus dėl socialinės paramos. Parama, kaip ir Lietuvos piliečiams Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Kristinos Gimžauskaitės-Mažonienės teigimu, pabėgėliams iš Ukrainos galios tie patys socialinės paramos įstatymai, kaip ir Lietuvos piliečiams: Lietuvoje laikiną prieglobstį gavę žmonės taip pat, kaip ir mūsų šalies piliečiai, bus skatinami dirbti ir išsilaikyti patys. Tačiau, kol įsikurs ir įsitvirtins mūsų šalyje, kol galės patys užsidirbti pragyvenimui, jiems suteikiama parama. „Migracijos tarnyboje gavus laikiną leidimą gyventi Lietuvoje ir užsiregistravus Užimtumo tarnyboje, taip pat atsidarius sąskaitą, Ukrainos pabėgėliai gali kreiptis į mūsų skyrių arba į seniūnijas dėl vienkartinės pašalpos arba socialinės pašalpos skyrimo. Neįgaliems žmonėms skiriama neįgalumo pašalpa“, – apie įsigaliojusią paramą kalbėjo K. Gimžauskaitė-Mažonienė. Ukrainiečių šeimos jau gali kreiptis su prašymais skirti paramą maisto produktais, – skyriuje jau yra gauti 3 tokie prašymai. Taip pat mokyklinio amžiaus vaikams mokyklose yra skiriamas nemokamas maitinimas, jį jau gauna keli vaikai, besimokantys Simono Daukanto progimnazijoje ir Pranciškonų universitetinėje gimnazijoje. Laisvų darbo vietų nėra daug Užimtumo tarnybos Kretingos skyriaus vedėja Virginija Naudžienė sakė, kad jų skyriuje dėl darbo paieškos jau užsiregistravo 11 karo pabėgėlių iš Ukrainos, – visos moterys. Penkios jų vakar jau turėjo pradėti dirbti: teisininkės išsilavinimą turinti, gerai angliškai ir rusiškai kalbanti moteris –paslaugų vadybininke; 1 – į siuvyklą ir 3 moterys – į bendrovės „Epsilon“ kepyklą, – 2 iš jų turi medicinos seserų išsilavinimą, tačiau be licencijos Lietuvoje dirbti negali. Kitoms 6 moterims, kurios Ukrainoje dirbo pardavimų, atsinaujinančių energijos šaltinių vadybininkėmis, greito maisto restorane, pasiūlyta dirbti aplinkos tvarkytojomis, siuvėjomis, bet, neslėpė V. Naudžienė, pasitaikė, kad šios, kaip ir kai kurios lietuvės, nesutinka su darbo pasiūla. „Tai sveikata neleidžia – nugarą gelia, lauke šalta, vakarais dirbti negali. Gyvenimas yra spalvingas, visko yra ir visko dar bus“, – pastebėjo ji. V. Naudžienė sakė, kad Kretingoje daugiau laisvų darbo vietų kol kas nėra. „Vyrams – kas kita, labiausiai trūksta statybininkų. Tačiau moterims darbo vietų pasiūla – ribota. Šiandien dar Kartenos žvakių fabrikas „Geralda“ žadėjo priimti į darbą keletą moterų. Žiūrėsime, gal, prasidedant vasaros sezonui, nukreipsime ukrainietes į Palangą, tačiau ten pagrindiniai pasiūlymai – dirbti virtuvėje, viešbučiuose. Siūlyti darbus Klaipėdoje būtų sudėtinga, nes karo pabėgėlės neturi nuosavo transporto. Nemenka kliūtis joms yra ir tai, kad nemoka lietuvių kalbos“, – kalbėjo V. Naudžienė. Jos pastebėjimu, Ukrainos pabėgėliai savo šalyse buvo įgiję profesijas, kas trečias – aukštąjį išsilavinimą. Oficialiais duomenimis, Lietuvoje yra per 16 tūkst. registruotų laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai pasirengę įdarbinti pabėgėlius iš Ukrainos.
|
|
