Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Knygos viršelis

Per Vilniuje įvykusią Knygų mugę šiemet buvo pristatyta ir mūsų kraštiečio skulptoriaus Antano Mončio (1921–1993) sūnaus Žano Kristofo (Jean Christophe) knyga „Mano Tėvas Antas. 100 prisiminimų apie Antaną Mončį“. Prancūzų kalba parašyti atsiminimai pirmiausiai buvo išleisti lietuvių kalba, po to – prancūzų, o balandį turėtų pasirodyti ir knygos leidimas anglų kalba.

Kad knyga apie genialų skulptorių iš Žemaitijos pasiektų įvairiakalbę auditoriją, pasirūpino vertėjos Diana Bučiūtė, rankraštį išvertusi iš prancūzų į lietuvių kalbą, ir Rima Puniška, iš prancūzų kalbos vertusi į anglų. „Žano Kristofo Mončio rankraštis buvo gana „žalias“ – juk jis visų pirma yra teatralas, aktorius, o ne rašytojas ar literatas. Tačiau tai buvo labai gera medžiaga, galėjusi tapti knyga ir įgyti didesnės vertės. Tai buvo kažkas naujo – asmeniško ir kitu žvilgsniu pažiūrėto į nepakartojamą Antano Mončio asmenybę, kurią sūnus vertina vaiko, paauglio ir tik po daugybės metų – suaugusio žmogaus žvilgsniu“, – knygos kuratorė vertėja Dovilė Kėdikaitė papasakojo, kad apie Ž. K. Mončio parašytus atsiminimus, kuriais jis tarsi sustabdė savo tėvo skulptoriaus gyvenimo akimirkas, sužinojusi per savo bičiulę taip pat vertėją Karoliną Paliulis.

Spaudos konferencijoje: (iš kairės) Dovilė Kėdikaitė, Ž. K. Mončys, LRT žurnalistas Mindaugas Klusas ir Karolina Paliulis.

Sutelktomis pastangomis kartu su leidykla „Aukso žuvys“ gimė bendras projektas – pasakojimas apie menininką, kuris beveik visą gyvenimą praleido Paryžiuje, ir, kol A. Mončys su pasisekimu rengė asmenines parodas, o jo kūriniai buvo eksponuojami šalia įžymiausių modernistų Antoine’o Pevsnerio, Jeano Arpo, Henri Laurens’o, Henry Moore’o, Maxo Ernsto, Alexanderio Calderio ir kitų, Lietuvoje, buvusiai už geležinės uždangos, apie šį menininką iš esmės beveik nieko nebuvo žinoma.

„Žano Kristofo atsiminimai, per kuriuos skaitytojas supažindinamas su Antano Mončio asmenybe ir kūryba, yra labai jautrūs, asmeniški, tai – savotiška kelionė laiku, supažindinanti ir su lietuvių išeivių bendruomene, jų stiprų ilgesį Lietuvai, ne savo noru paliktai tėvynei“, – D. Kėdikaitė patikino, kad knyga parašyta paprastu stiliumi, lengvai, kai vienas epizodas vejasi kitą, kai „atmintis, išėjusi pasirinkti žabų, pasiima tiek, kiek jai reikia.“

Knygos kuratorės pastebėjimu, jautrų pasakojimą apie skulptorių nesunkiai perpras ir tie, kurie galbūt ir neišmano meno: „Šis kūrinys – tai sūnaus odė ir jo meilės tėvui išraiška.“

Žanas Kristofas Mončys viešėjo Lietuvoje ir vasarį per Knygų mugę pristatė savo parašytą knygą apie tėvą.

Knyga „Mano Tėvas Antas. 100 prisiminimų apie Antaną Mončį“ buvo sudėtingas, tačiau pasisekęs projektas leidybos požiūriu. „Nors tai nėra meno albumas, tačiau ji įrišta rankomis, nes knyga – pilna inkliuzų, arba priedų, kurie stebina, skatina dar daugiau pažinti, susivokti, koks Antanas Mončys buvo kūrybingas ir šiandienos požiūriu – ekologiškas, aplenkęs laiką: piešė jis ant visko, kad atlikdavo – kartono, pakuočių, popieriaus skaučių, ir ta menininko veiklos išvirkščioji pusė tarsi tapo gerąja, leidžianti pristatyti Antano Mončio darbų originalumą“, – kalbėjo D. Kėdikaitė, pasidžiaugusi knygos dailininkės Sigutės Chlebinskaitės, siekusios atspindėti skulptoriaus dvasią, išmone ir knygų rišėjo Ferdinando Saladžiaus pastangomis – dėl šio žmogaus rankų darbo knyga yra pilna siurprizų ir netikėtumų, kviečianti ieškoti ir surasti. Be jokios abejonės, knygos vertę padidina ir labai aukštos kokybės popierius.

Kaip visa tai įvertintų pats knygos kaltininkas mūsų žemės žmogus žemaitis A. Mončys? Knygos kuratorė atskleidė, kad sūnaus pastebėjimu, tėvas būtų pasakęs „to jau per daug...“

Jeigu gyvenimas klostysis savo vaga, Ž. K. Mončys vasaros viduryje turėtų atvykti į Lietuvą, Palangą, kur bus pristatyta ir jo atsiminimų knyga. Gali būti, kad užsuks ir į Kretingą, kad Pranciškonų gimnazijoje pamatytų savo tėvo darbą Šv. Pranciškaus skulptūrą, kuri, vežama iš užatlantės, buvo stipriai nukentėjusi ir kurią neatlygintinai restauravo Vilniaus dailės akademijos magistrantės Raimonda Žukauskaitė ir Erika Vilkinytė, vadovaujamos restauratorės Ramunės Balandžiūnienės.

---

TRUMPAI APIE ANTANĄ MONČĮ

Gimė 1921 m. birželio 8 d. Mončių kaime, Darbėnų valsčiuje, Kretingos apskrityje. 1941 m. baigė Kretingos pranciškonų gimnaziją, 1941–1943 m. studijavo architektūrą Kauno Vytauto Didžiojo universitete, 1944 m. pasitraukė į Vakarus ir apsigyveno karo pabėgėlių stovykloje netoli Miuncheno Vokietijoje. 1947–1950 m. studijavo Freiburgo dailės ir amatų mokykloje (École des Arts et Métiers), o gavęs skulptoriaus diplomą, pelnė Prancūzijos valstybės stipendiją tęsti studijas Paryžiuje. 1953 m. susituokė su skulptoriaus Jan Martel (1896–1966) dukra Florence, 1954-aisiais susilaukė sūnaus Jean Christophe. 1967 m. su žmona Florence išsiskyrė. 1974 m. susituokė su Margrit Haller von Hallerstein ir susilaukė sūnaus Andreas, 1978 m. – dukters Sabinos. 1989 m. po 45-erių emigracijos metų apsilankė Lietuvoje. 1993 m. po atliktos antrosios operacijos išsiskyrė su žmona Margrit ir netrukus mirė Paryžiaus Rothchild ligoninėje. Amžinojo poilsio atgulė tėvų kape Grūšlaukės kapinėse Kretingos rajone.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas