– Tikrai nesuprantu, kur žmonės tiek daug druskos deda? Gal turguose brangiau perparduoda? Arba kai kurie tiesiog pasiduoda bandos jausmui: pamato, kad vienas kelis pakius griebia, tai būtinai iš paskos – ir kitas, nes galvoja, kad rytoj neliks.
Adelė JUOČYTĖ:
– Žinoma, kad tai psichozė. Jeigu žmonės nepirktų tokiais dideliais kiekiais, tai užtektų visiems ir dar liktų. Aš gerokai anksčiau kilogramą druskos buvau nusipirkus – paprastai tiek pusei metų užtenka. Netikiu, kad parduotuvėse nuolat druskos trūks.
Kazys MARKUS:
– Žiemą druskos buvau nusipirkęs laiptams, kad neslystų, pabarstyti. Neprireikė, todėl ir sutaupiau. Su maistu aš pats druskos visai nevartoju, o žmona – tik šiek tiek. Man šiuokart aktualiau kruopos – tokių, kokių į Palangą prašė atvežti teta, parduotuvėje neberadau, lentynos iššluotos.
Laima ŽIOBAKIENĖ:
– Dėl karo Ukrainoje sutriko ukrainietiškos akmens druskos tiekimas, bet juk, be jos, parduotuvėse būna dar ir „Jūros“, ir „Himalajų“ druskos. Žmonės perka ir tos po daug, o kur panaudos, – patys nežino.
Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
