|
|
|
Šalia trispalvės – Taivano ir Ukrainos vėliavos
Jono Basanavičiaus gatvė Kretingoje išsiskiria tuo, kad nemažai namų savininkų išsikėlę Lietuvos valstybines ar istorines vėliavas, didžiuodamiesi esą jos piliečiais ir pagerbdami tautos patriarcho nuopelnus. Tačiau vienos sodybos šeimininkas 61-erių Artūras Patamsis ant vieno stiebo iškėlė net trijų – Lietuvos, Ukrainos ir Taivano – valstybių vėliavas, taip išreikšdamas solidarumą su dar kitomis dviem nepriklausomomis šalimis. Rašė į Taivano atstovybę „Trispalvė mūsų kieme kabo seniai. Aš visąlaik palaikau laisvės siekiančias ir didelėms agresorėms priešintis išdrįstančias mažas tautas. Ir, kai tik Vilniuje buvo įkurta Taivano ambasada, viduje pajutau didžiulį pasitenkinimą, kad mes, lietuviai, tai išdrįsome padaryti. Parašiau ir pasveikinau ambasados darbuotojus, o sausio 15-ją, prieš prasidedant olimpiadai, parašiau į Taivano atstovybę, kad noriu būti solidarus su jų tauta ir paprašiau atsiųsti vėliavą, kad galėčiau ją iškelti savo kieme“, – kretingiškis kalbėjo apie norą būti solidariu su panašaus likimo, kaip Lietuva, šalimi, kurios gviešiasi Kinija. „O kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, norėjosi rėkti visam pasauliui, kad palaikau kaimyninę šalį. Labai gaila ukrainiečių tautos. Jei būčiau jaunesnis, tikrai ginklu eičiau jų ginti“, – atviravo istorijos tyrinėtojas, dailininkas grafikas, pagal specialybę – kelių inžinierius ir dizaineris A. Patamsis. Jis sakė, kad ligi Lietuvos nepriklausomybės skersai išilgai išvažinėjęs Ukrainą, gerai pažino šią šalį ir jos žmones. Pirmoji pažintis su Ukraina įvyko dar 1977-aisiais, išvykus į Černygovą, keliskart pabuvojo Kijeve, Lvove, Charkove, Donecke, ilsėjosi Kryme, tik dabar apgultame Mariupolyje neteko būti. „Visuomet stengdavausi kuo greičiau pervažiuoti Baltarusiją, man jau tuomet ji atrodė nykiai – balti silikatiniai daugiabučiai, keliuose priekabūs milicininkai. Peršokdavau Baltarusiją, kad vakarieniautume jau Ukrainoje, kur nuostabi virtuvė, o žmonės – labai geranoriški“, – kalbėjo pašnekovas.
Tostas už okupantus, nepalikusius pėdsakų Ukrainoje A. Patamsis įgijo daug draugų, bet po Sausio 13-osios įvykių į tuos kraštus nebetraukė, dabar ryšius palaiko per socialines tinklus. Tačiau, Ukrainoje viešint per „perestroiką“, jam neteko girdėti, kad ukrainiečiai jau turėtų nepriklausomybės viziją, apie tai tyliai kuždėjosi tik Vakarų Ukrainoje, kur Stepanas Bandera buvo laikomas tautos herojumi. „Ligi šiol prisimenu ukrainiečių draugų pakeltą tostą – „už okupantus, kurie mūsų šalyje nepaliko jokio pėdsako“. Tai buvome mes Vytauto Didžiojo laikais, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė siekė Juodąją jūrą. Vytautas užimtų žemių tautoms nedraudė nei kalbos, nei tikėjimo, o jų vyrai stojo petys petin į mūšius su lietuviais prieš bendrą priešą – totorių ordas“, – įspūdžiais pasidalijo kretingiškis, beje, kilęs iš Kauno ir jaunystėje savarankiškai tyrinėjęs šio miesto fortus, požemius. Vėliau karšto istorijos tyrinėjimo aistra jį vedžiojo po Lietuvą – per kelerius metus jis apvažiavo kone dukart per pusiaują, sukoręs 80 tūkst. km, aplankė bene 500 senųjų dvarų, palivarkų ir dvarviečių. Juos fotografavo, o vėliau nemažai jų perkėlė į grafikos darbus. Nespėjo ištirti tik Vilniaus krašto dvarų, žinojo jų, dar išsaugotų, esant ir Baltarusijoje: tarkim, gamtininko Tado Ivanausko senelių, tapytojo Marko Šagalo, Radvilų dvarai. Kituose dažniausiai įrengtos ūkių kontoros. Karo išvakarėse – įžvalgos dienoraštyje Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos tautų istorijos persipynusios dar nuo kunigaikščio Vytauto laikų: ir su Kretinga susiję didikai Tiškevičiai kildinami iš Baltarusijos, o Chodkevičiai – iš Ukrainos. „Kodėl Putinas pradėjo karą prieš Ukrainą? Ši žemė jiems labai svarbi įvairias aspektais, ypač – istoriniu: atkirtus Ukrainą, Rusija nebeturi nei pradžios, nei pabaigos. Nes Kijevo Rusia buvo motinų motina, Kijevas pirmasis pasikrikštijo gerokai prieš tūkstantį metų, kai Maskva tebebuvo vystykluose“, – vaizdingai dėstė A. Patamsis. Jo žodžiais, ukrainiečiai tuo ir skiriasi nuo baltarusių, kad šie per pastaruosius 30 metų tautinės savimonės neišugdė, o Ukraina šiandien visam pasauliui įrodė fantastinį tautos vieningumą. A.Patamsis neslėpė, kad, turėdamas draugų netgi Ukrainos Radoje, ligi karo pradžios akylai sekė JAV žvalgybos informaciją. „Taip pasitaikė, kad vasario 24-ąją budėjau: 4 val. savo dienoraštyje įrašiau, kad karas bus, o 5 val. sužinojau, kad paleistos raketos. Parašiau ir savo įžvalgas, kad karas pasibaigs, kai saviškiai „ant padėklo atneš Putino galvą“, atsiprašys Ukrainos tautos ir padės jai atkurti ekonomiką. Kiek anksčiau įrašiau: jei bus karas Ukrainoje, gali kilti ir Taivane. Vakarykštis aukšto rango JAV ir Kinijos diplomatų susitikimas parodė, kad Kinija to ir siekia, bet JAV Taivano neatiduos. O mes su tokia progresyvia Azijos šalimi vystome prekybą, netrukus, tikiuosi, ir puslaidininkių pramonę“, – įžvalgomis pasidalijo Kretingos muziejuje dirbantis kretingiškis. Rusija išsilaikys nebeilgai Pašnekovas, sekdamas naujausią informaciją, įsitikinęs: „Jeigu karo eiga staiga nesikeis, Rusija atsilaikyti gali dar 10 dienų. Jos kariuomenė neparengta ilgiau kariauti – neturi nei strategijos, nei taktikos, prasideda badas, suirutė. Neturi pakankamai technikos, o pagaminti vieną raketą trunka dvi savaites, kada gi beprigamins? Rusai bando viešai gąsdinti, kad kvies Sirijos kovotojus, bet argi smėlio beduinai važiuos kariauti už svetimą šalį? Kadyrovo čečėnai „prisipiarino“, bet irgi gauna į kaulus nuo Ukrainos kovotojų.“ A.Patamsis prisiminė ir savo tarnybą sovietų armijoje pačiame šiauriausiame Rusijos taške, 6 km nuo Norvegijos sienos: „Jėzusmarija, koks balaganas: pastatė turkmėną, tadžiką ant rogių su 20 kg amunicija, šis žingsnį į priekį – ir krenta į pusnį. Panašiai ir užsibaigė Rusijos karas su Suomija, tankai įstrigę pusnyse, kas keli kilometrai pristatyta paminklų žuvusiems sovietų kariams.“ NATO neprivalo viešinti strategijos Kai šiandien žmonės išsako nepasitenkinimą, kad NATO Ukrainai neduoda karo lėktuvų, jo manymu, 70 lėktuvų karo eigos nepakeistų: „Kitiems atrodo, kad NATO vadovai atsipalaidavę sau futbolą lošia, o iš tikrųjų dirba dieną naktį ir neprivalo viešinti savo strategijos. Užtenka žinoti, kad JAV prezidentas Džo Baidenas skyrė 800 mln. dolerių paramą moderniai priešlėktuvinės gynybos technikai, kuri numušinės lėktuvus nuo žemės. O Lenkija siūlo į Ukrainą įvesti taikdarių pajėgas.“ A.Patamsio manymu, Kinija Rusijai nepagelbės, nes jai naudingiau turėti nusilpusią kaimynę, negu veltis į karą su NATO ir Europa.
|
|
