|
|
|
Pertvarka švietime: mažų klasių neliks, mokyklos stambinamos
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius su Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktoriumi Aidu Aldakausku Kretingos rajono vadovams ir pedagogų bendruomenės atstovams pristatė mokyklų tinklo pertvarkos planą: nuo kitų mokslo metų po dvi klases tebus galima jungti tik pradiniame ugdyme, mokyklos, kuriose mokosi mažiau kaip 60 mokinių, reorganizuojamos, jos galės tapti didesniųjų padaliniais. Gerovę nori jausti visur „Ar viskas čia tinka mūsų švietimo sistemai?“ – pristatymui pasibaigus, retoriškai klausė meras Antanas Kalnius ir pats atsakė, jog ne, todėl diskusijų ir pakeitimų esą nebus išvengta. Rajono vadovas apgailestavo, kad apie mokyklų tinklo pertvarkos planą kalbama po to, kai jau sprendimas priimtas, o norėjosi aptarti šiek tiek anksčiau, pasitarus savivaldybėse. Regionai ir taip traukiasi, mažesni miestai patiria spaudimą mažinti ligoninių. „Truputį sumažinam čia, truputį – čia, po dalelę visko atimam... Ir vietovė tampa nebepatraukli gyventi“, – kalbėjo A. Kalnius. Anot jo, regione besikuriančiam žmogui svarbiausi yra trys akcentai: vaikų darželis, mokykla ir gydymo įstaiga. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda išsikėlęs tikslą kurti gerovės valstybę. Gerovės valstybė – ne tik sostinė ir kiti didieji šalies miestai, o visa Lietuva. A. Kalniui nepatiko apie nuo 2022 m., 2024 m. ir 2026 m. rugsėjo 1 d. laukiamus švietimo sistemos pokyčius kalbėjusio A. Aldakausko „paguoda“, kad iki 2026-ųjų stiprios, gerais moksleivių pasiekimais garsėjančios modernios Salantų ir Darbėnų gimnazijos dar veiks kaip veikusios. Mero nuomone, apie nustatytą terminą iš anksto skleisdami žinią, jau šiandien automatiškai užprogramuojame toms gimnazijoms nykti: tėvai vaikus verčiau iškart kreips į Kretingos miesto ugdymo įstaigas. O gali būti, kad kai kurie vyresni mokiniai išvis apsispręs vidurinio mokslo nebesiekti.
Į mokyklą – užmiegotom akim? Pagal naująjį planą nuo 2024 metų baigiamosiose klasėse privalės mokytis ne mažiau kaip 21 gimnazistas. Dabar minimalus skaičius – 12. Kur kas drastiškesni pakeitimai gimnazijų laukia nuo 2026–2027 mokslo metų: po vieną gimnazistų III klasę nebegalės likti. Mažose gimnazijose, kur suformuojama tik viena III klasė, mokiniai esą turi ribotas galimybes rinktis mokomuosius dalykus išplėstiniu lygiu, ko reikia stojant į aukštąsias mokyklas. Tarp kaimų ir miestų mokinių pasiekimų ryškus atotrūkis. Kad susidarytų dvi trečios gimnazinės klasės, per abi jos turės surinkti ne mažiau kaip 31 mokinį. Išimtys taikomos tautinių mažumų mokykloms, gimnazijai, jeigu ji yra vienintelė savivaldybėje, taip pat toms gimnazijoms, kurias skiria daugiau kaip 30 kilometrų. Rajono tarybos nario Tomo Abelkio žodžiais, jeigu 30 km nuostata bus įgyvendinama, tai tebūnie bent jau to paties rajono ribose, kad, pavyzdžiui, salantiškiams mokiniams iš puikiai materialiai aprūpintos savo gimnazijos netektų važiuoti mokytis į Mosėdį Skuodo rajone. „Salantai yra rajono pakraštyje, o Darbėnai – didžiausia rajono seniūnija. Pasikalbėjęs su Darbėnų gimnazijos direktore Sonata Litviniene, supratau, kad ministerija atstumą skaičiuoja formaliai. Nuo vaiko namų, pavyzdžiui, iki Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos susidarytų mažiausiai 60 kilometrų. Jūs nežiūrėkit atstumo nuo mokyklos iki mokyklos, o kreipkit dėmesį, koks atstumas nuo vaiko namų iki mokyklos. Tai kada tas mokinys iš ryto turės keltis ir kiek laiko užtruks kelyje? O kur dar nuovargis? Be to, ar bebus galimybė moksleiviui aktyviai dalyvauti užklasinėje veikloje, lankyti būrelius, sportuoti?“ – svarstė T. Abelkis. Pasak S. Litvinienės, jeigu, kaip anksčiau, rajonų centruose prie mokyklų būtų bendrabučiai, kuriuose apsigyventų iš atokesnių miestelių ir kaimų atvažiuojantys moksleiviai, – kita kalba. Bet dabar kai kuriems vaikams nuo jų namų į Kretingą ir atgal reikės belstis 60–80 kilometrų. „O apie kokias vidurinio ugdymo konsultacijas tada galima kalbėti, kai po pamokų tie vaikai tuoj pat bus surenkami ir išvežami namo?“ – T. Abelkiui antrino direktorė. Viceministras R. Skaudžius teigė su kitų rajonų savivaldybėmis aptarę galimybę taikyti „spindulinį pavėžėjimą“, tai yra mokinius sutelkti ir išvežti iš kurios nors vienos pasirinktos miestelio vietos. Anot direktorės, tai nepasiteisintų, nes vieni motyvuoti mokytis vaikai gyvena kaime už 17 kilometrų nuo Darbėnų, kiti kituose kaimuose – už 18 ar daugiau kilometrų. „Mes jau suskaičiavom, kad turėtų būti trys maršrutai“, – sakė S. Litvinienė.
Stipriam mokiniui – paspirtis, silpnesniam – užuovėja Direktorė pakomentavo ir ministerijos teiginius, kad mažesnėse mokyklose mokiniai turi mažiau galimybių rinktis mokomuosius dalykus, kad tarp kaimų ir miestų mokinių pasiekimų – atotrūkis. „Mes savo mokyklose užtikrinam, kad mokiniai rinktųsi ir biologiją, ir fiziką... Gimnazijos esam stiprios, specialistai – aukštos kvalifikacijos. Darbėnų gimnazijoje ne tik iš valstybės, bet ir iš bendruomenės lėšų esam įsteigę gamtos mokslų laboratoriją“, – kalbėjo S. Litvinienė. Ji taip pat akcentavo gimnazijos svarbą visai vietos bendruomenei. Baigęs 10 klasių ir už pagrindinio ugdymo pasiekimus gavęs neigiamą įvertinimą mokinys neretai toliau lanko tą pačią mokyklą ir vidurinį išsilavinimą įgyja čia pat. Minimalių gabumų ugdytinis, pasak direktorės, vėliau ar anksčiau sugeba atrasti „vietos po saule“ – kuris įstoja mokytis, kuris galbūt įsidarbina. Kretingoje esančios Technologijos ir verslo mokyklos moksleiviai nesirenkantys, nes ten nėra patrauklių specialybių, o į Klaipėdos profesines mokyklas neišleidžia tėvai, nes mano, kad vaikai dar tebėra nesubrendę savarankiškam gyvenimui, „nesusitupėję“. Šie direktorės žodžiai buvo atsakas į A. Aldakausko pamąstymus apie tai, kad vidurinį mokslą moksleiviams puikiausiai gali užtikrinti ir profesinės mokyklos, į kurias požiūris pastaruoju metu gerokai keičiasi, tokio pobūdžio mokyklos tampa vis populiaresnės. Bet meras A. Kalnius pastebėjo, kad profesines mokyklas ir profesinį mokymą reikėjo stiprinti prieš 7–10 metų, ne visos jos esančios pritaikytos. Mokinys ir mokytojas – dvi pertvarkos ašys Pasak R. Skaudžiaus, sprendimas dėl mokyklų tinklo pertvarkos, kurios tikslas – moksleiviams pagerinti bendrojo ugdymo prieinamumą, sumažinti atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių žmonių, taip pat efektyviau naudoti mokymo lėšas, brendo ne vienerius metus. Pertvarkos ašis – ne tik mokinys, bet ir mokytojas. Kiek bekalbėtum apie prestižinę pedagogo profesiją, kiek bedidintum atlyginimus, jeigu visas etatas nesusidaro, tai ir gerų darbo sąlygų nebus. Pavyzdžiui, kai mokykloje mokosi 400 ar 500 mokinių, užtikrinama 0,9 etato. Kaip sakė viceministras, šiuo metu 50-yje Lietuvos savivaldybių mokyklose yra jungtinių klasių. Nuo šio rugsėjo jų nebeliks V–VIII klasėse, po dvi, rekomenduojama gretimas, klases leidžiama jungti tik pradiniame ugdyme, tai yra I–IV klasėse. Kita naujovė – keičiamas mažiausias mokinių skaičius klasėse. Nuo rugsėjo I–X klasėse vienoje klasėje negalės būti mažiau negu 8 moksleiviai, o III–IV klasėse – mažiau negu 12 mokinių. Jeigu mokinių bus mažiau, tokios klasės nebus finansuojamos iš valstybės biudžeto. Tačiau Vyriausybė numatė, kad viena klasė „netyčiukė“, kurioje mokinių – mažiau, vis dėlto galės atsirasti. Tuomet, rajono tarybos sprendimu, papildomų lėšų tai klasei išlaikyti skirtų Savivaldybė.
Numatyti pokyčiai formuojant III ir IV gimnazijos klases. 2022 metais rekomenduojama turėti ne mažiau kaip 21 mokinį III klasėje. O 2024 metais tai jau bus privaloma. Jeigu gimnazijos trečiokų bus 31, rekomenduojama formuoti ne mažiau kaip dvi III klases. 2026–2027 metais ne mažiau kaip 31 mokinį III klasėse turėti bus privaloma. Mažos mokyklos, kuriose moksleivių skaičius nesieks 60, bus likviduojamos, reorganizuojamos, pertvarkomos į jungtines, taps centrinių įstaigų padaliniais.
|
|
