|
|
|
Australija: išsipildžiusi draugės svajonė ir galimybė patirti skirtingas kultūras
Viską metam ir važiuojam!“ – prieš kelerius metus dvi draugės kretingiškės Ingrida Valantiejūtė ir Viktorija Bočkutė nusprendė išvykti į tolimąją Australiją. Kaip tarė, taip ir padarė, nors tam visiškai nepritarė merginų artimieji. Ingrida Australijoje išbuvo 2 metus, Viktorija – 5-erius. „Tikrai negalvojau, kad tiek užsibūsiu“, – kalbėjo 31-erių mergina, iš naujo pradedanti priprasti prie Lietuvos ir gimtosios Kretingos. „Tai labiau buvo mano draugės svajonė, o aš, kaip vaikystės draugė, tiesiog palaikiau jai kompaniją“, – pajuokavo Viktorija, pripažinusi, kad vis dėlto reikėjo didelės drąsos ryžtis tokiam žingsniui: atsisakyti darbų, palikti namus ir nutolti nuo artimųjų – vienu žodžiu, visiškai pasinerti į kitą pasaulį, kur nežinia, kas tavęs laukia. Teko mokytis ir dirbti V. Bočkutės žodžiais, lietuviams įsitvirtinti Australijoje nėra lengva: galioja tik studentų viza, kuri suteikia galimybę dirbti 20 val. per savaitę. „Buvo nelengva be jokios paramos iš šono save išsilaikyti, juolab kad ir dirbti pagal tos šalies įstatymus daugiau negalėjau. Tačiau visi sunkumai išmokė dar didesnio savarankiškumo, taupumo, planavimo, finansinio raštingumo“, – V. Bočkutė Australijoje įstojo mokytis menų – juvelyrikos ir šokio, už studijas taip pat teko mokėti nemažus pinigus, juolab kad ir 5 mln. gyventojų turintis Sidnėjus, kuriame įsikūrė kretingiškės, – vienas brangiausių pasaulio miestų. Mergina sakė sulaukdavusi gerų žodžių iš darbdavių, kurie atvykusiuosius iš Rytų Europos laiko patikimais, atsakingai darbuotojais, kurie ištesi savo pažadus, stengiasi gerai dirbti. „Apskritai, galiu pasakyti, kad vis dėlto lietuviai esame darbštūs, kas nelieka nepastebėta kitų“, – teigė pašnekovė, kurios pastebėjimu, australai gana palankiai žiūri į atvykusiuosius, kadangi jų šioje šalyje, o ypač Sidnėjuje – išskirtinai daug.
Sidnėjus nėra Australija „Galbūt todėl nė patys australai Sidnėjaus nelaiko Australija, kadangi šiame mieste verda tokia skirtingų kultūrų mišrainė, jog niekas į tai nebekreipia dėmesio“, – pasakojo Viktorija, kuriai nesyk kitų tautų atstovams, o ir australams tekdavo paaiškinti, kas ta Lietuva ir kur ji yra.
Sidnėjuje labai daug kinų, indų, daug atvykusiųjų iš Pietų Amerikos, į Australiją, kaip bebūtų keista, nemažai jaunimo atvyksta ir iš stabilesnės ekonomikos Europos šalių: Prancūzijos, Italijos, Ispanijos. „Australijos žemynas – labai didelis, tačiau mažai apgyvendintas. O Sidnėjus – tai didelis skirtingų kultūrų katilas, kuriame – labai daug veiksmo, greičio, nuo ko, sakyčiau, ir patys australai yra pavargę“, – V. Bočkutės pastebėjimu, dėl ypač intensyvaus gyvenimo nėra lengva susirasti ir draugų, nes vieni – išvažiuoja, kiti atvažiuoja, todėl labai džiaugėsi, kad, išvažiavus Ingridai, jai pavyko susidraugauti su kita lietuvaite iš Palangos Ieva Milaševičiūte.
Sužavėjo gamta ir galimybė keliauti V. Bočkutė sakė labai mėgstanti keliauti ir be to jau nebegalinti gyventi. Tad laisvą laiką Australijoje ji išnaudojo pažinčiai su šia nuostabią gamtą turinčia šalimi. Didelį įspūdį padarė ir gausybė šviežių egzotinių vaisių, daržovių, kalnai jūros gėrybių ir iš jų pagaminti valgiai. „Šiaip australai neturi savo gastronomijos kultūros ir yra veikiami kitų tautų tradicijų. Ir tikrai, ko tik Sidnėjuje neteko ragauti! Ypač įvairovės turtinga Azijos tautų virtuvė“, – prisiminė mergina. Gyvenant Sidnėjuje, jai teko pabendrauti ir su lietuvių išeivių bendruomene, kuri nėra tokia gausi ir stipri, kaip, tarkim, Amerikoje: „Tačiau Liepos 6-ąją giedoti himno rinkdavomės, ir smagu buvo pajausti bendrystę su lietuvių tauta.“ Patys australai, su kuriais kretingiškei teko susitikti, bendrauti, yra nacionalistai, labai veikiami Didžiosios Britanijos įtakos, pradedant valdymo sistema ir baigiant kuriama kultūra. „Australijos gamta, paplūdimiai, jūros ir vandenynas, gastronomija ir tai, kad jie neturi kultūrinių šaknų, o ekonomika – pakankamai stabili, turi įtakos ir australų kasdienybei, jų pramogoms – jie mėgėjai pasėdėti baruose, išgerti alaus, ir dažnas kultūrą supranta kaip išgėrinėjimą. Dar kiti pasinėrę į vandens pramogas“, – savo pastebėjimus išsakė Viktorija, atkreipdama dėmesį į tai, kad mes, lietuviai, esame daug labiau įsitempę ir irzlesni, ką ji ypač pajautė sugrįžusi namo, į Lietuvą.
Verčia naują gyvenimo lapą Savo sprendimą 2016-aisiais išvykti į Australiją V. Bočkutė šiandien įvardijo kaip jaunatvišką spontanišką sprendimą, juolab kad mergina metus praleido Turkijoje, pusantrų – Portugalijoje, mokėjo kalbų ir tiesiog nusprendė dar kartą save išbandyti. Nors Australijoje sekėsi gerai ir ji gavo šios šalies pilietybę, mergina sakė pavargusi nuo be galo intensyvaus gyvenimo tempo ir nuo namų ilgesio. „Prisidėjo ir pandemija. Nežiūrint, kad Australija savo piliečiais per pandemiją rūpinosi visai neblogai, vis dėlto namų ilgesys nugalėjo, – V. Bočkutė sakė dabar verčianti visiškai naują savo gyvenimo puslapį ir nori pritaikyti įgytas menų, kalbų žinias, o ko dar nežino – galbūt suras galimybių pasimokyti. – Gailėtis tikrai neturiu, ko: per penkerius metus ištobulinau anglų kalbos žinias, įgijau tų socialinių įgūdžių, kurių nebūčiau galėjusi įgyti gyvendama Lietuvoje, daug pamačiau, savotiškai užsigrūdinau. Todėl drąsiai kitiems jauniems žmonėms galėčiau pasakyti – jei turite svajonę, jos ir siekite drąsiai, neatidėliodami: vis dėlto kartais yra vertinga išeiti iš komforto zonos, kad įgytum neįkainojamos gyvenimo patirties.“
|
|
