|
|
|
Solisto keliu žengia žinodamas, ko nori
Savo 21-ąjį gimtadienį vakar atšventęs salantiškis Linas Drąsutis dar nepradėjęs lankyti mokyklos žinojo, kad savo gyvenimą nori sieti su muzika. Dabar jaunuolis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) studijuoja dainavimą. Viso ko pradžia – Juodupėnuose Lino muzikinis kelias prasidėjo būnant vos penkerių ar šešerių Salantų kultūros centro Juodupėnų filiale. Tuo metu jau amžino poilsio atgulusi pedagogė Danutė Pučkorienė būrė vaikų ansamblį, į kurį pakvietė ir Liną. „Ten ir grojome, ir dainavome, bandėme ir operetę statyti“, – pradžią prisiminė jis. Pradėjęs eiti į mokyklą jaunuolis svajojo lankyti meno mokyklą, tačiau tam nelabai pritarė tėvai. „Buvau smulkaus sudėjimo vaikas, todėl tėvai manė, kad nepajėgsiu „patempti“ tokio krūvio. Nepasidaviau ir, būdamas trečioje klasėje, pradėjau lankyti Salantų meno mokyklą“, – pasakojo L. Drąsutis. Dainuoti Linas nenorėjo, todėl rinkosi fortepijono specialybę, tačiau dalyvaujant perklausoje jam pasiūlė stoti į vokalo specialybę. „Meno mokykloje man pasakė, kad turiu gerą klausą ir jau tada gebėjau intonuoti, todėl pasiūlė mokytis vokalo. Mokydamasis jo tuo pačiu grojau ir fortepijonu, todėl sutikau“, – tikino pašnekovas. Taip jaunuolis pradėjo savo, kaip solisto, kelią. Salantiškis meno mokykloje mokėsi 6-erius metus, tačiau, nusprendęs stoti į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją, jos nebaigė. „Buvo likę vieneri metai iki Salantų meno mokyklos baigimo, kuomet nusprendžiau vokalo toliau mokytis konservatorijoje“, – įvardijo Linas. Muzikos konservatorijoje Liną paskatino ir jo Salantų meno mokyklos specialybės mokytoja Vita Baužytė. „Mokytoja konsultuotis mane dažnai veždavo į konservatoriją, taip po truputį pradėjau ruoštis stojamiesiems kartu su ten dirbančia dėstytoja Rima Ramoniene“, – sakė salantiškis. Paklaustas, ar sunku aštuntokui (aut. past. – tuo metu jaunuolis mokėsi aštuntoje klasėje) buvo pasirinkti ateities kelią, tikino, kad nelabai. „Visada žinojau, ko noriu ir kad tai – mano gyvenimo kelias, todėl tikslingai to siekiau, – tvirtino L. Drąsutis. – Tokia ta lemtis: žinai, kad muzika tave traukia, ir darai tai.“
Svarbiausia – nuoseklus darbas Įstoti į Stasio Šimkaus konservatoriją salantiškiui nebuvo labai sunku, nes tam ilgai ir daug rengėsi. „Stojant į konservatoriją reikia turėti tam tikrų gebėjimų ir žinių, kurios ten yra vertinamos. Reikėjo laikyti solfedžio ir muzikos teorijos egzaminą, o tai nebuvo labai sudėtinga, nes Salantuose mus to mokė“, – tikino L. Drąsutis, pridūręs, kad taip pat vyko ir praktinis egzaminas, per kurį reikėjo dainuoti ariją, liaudies dainą ir deklamuoti eilėraštį. Būdamas vienuoliktokas vaikinas šiek tiek sudvejojo savo pasirinkimu ir svarstė baigęs konservatoriją pasirinkti fortepijono specialybę. Vis dėlto šiuo metu LMTA studijuoja vokalą pas dėstytoją Aušrą Liutkutę ir to nesigaili. „Įstoti nebuvo labai lengva. Teko laikyti sunkius stojamuosius egzaminus, kurie susidarė iš kelių dalių. Muzikologijos egzaminui buvo skirtos net 2 dienos. Kadangi viskam labai kruopščiai rengiausi, egzaminą išlaikyti pavyko puikiai“, – kalbėjo L. Drąsutis. Rinkdamasis, kur toliau tęsti savo muzikinį kelią, jaunuolis bandė stoti ir į universitetą Osle, tačiau tam sutrukdė karantinas. „Kaip tik tą dieną, kai grįžau iš stojamųjų egzaminų Osle, dėl susiklosčiusios situacijos buvo uždarytos valstybės sienos ir nebebuvo galima skraidyti lėktuvu. Taip nutariau pasirinkti LMTA“, – susidariusias aplinkybes įvardijo salantiškis.
Jaunuolis pritarė, kad, norint būti profesionaliu atlikėju ir pasiekti savo tikslų, svarbiausia yra darbas: „Dažnai man sakydavo, kad norint kažko pasiekti reikia 20 proc. talento ir 80 proc. darbo. Mano talentas, manau, pasireiškė dar tada, kai atėjau į Salantų meno mokyklą, o viskas, kas sekė po to – jau sunkus ir nuoseklus darbas.“ Vokalistas – nuvertinamas? Per pokalbį Linas atskleidė, kad dar mokantis konservatorijoje jautėsi vokalistus nuvertinantis požiūris akademinėje bendruomenėje. „Sunku pasakyti, kodėl toks požiūris susidarė, tačiau daug kam atrodydavo, kas čia sunkaus padainuoti kokią nors dainą ir tiek. Bet, kai įsigilini, yra daugybė dalykų, kuriuos turi žinoti ir mokėti“, – situaciją apibūdino jis. Anot salantiškio, nepakanka vien dainuoti, atliekant kūrinius prireikia net ir literatūrinių žinių: „Turi mokėti taisyklingai skaityti tekstą, jį intonuoti, tinkamai kirčiuoti, tarti žodžius. Pavyzdžiui, atliekant vaidmenį kokioje nors operoje turi ypač įsigilinti į savo partiją, žinoti, kada, kur vaidini, su kuo, kokią emociją perteikti turi ir kokie ryšiai tave sieja su scenos partneriais. Atliekant muzikinius kūrinius prireikia ir daug muzikos istorijos žinių, nes turi žinoti, kokio tai laikotarpio kūrinys, kaip jis buvo atliekamas, jam būdingus bruožus ir t.t.“ Dažnai solistams tenka atlikti kūrinius užsienio kalbomis, kas yra didelis iššūkis jiems. „Turime mokėti skaityti tekstus įvairiomis kalbomis: prancūzų, italų, rusų, vokiečių ir t.t. Visos jos labai skirtingos, todėl prireikia nemažai kalbos žinių. Iš pradžių turime išsiversti kūrinius į lietuvių kalbą, kad žinotume, apie ką dainuojame, taip pat, kurias vietas reikia akcentuoti, tada turime atsižvelgti į žodžių tarimą ir daugybę kitų dalykų“, – vardino pašnekovas. Akademijoje jaunuolis yra rengiamas scenai. Anot jo, baigęs bakalauro studijas, jis turės mokėti dainuoti, vaidinti, šokti, atlikti muzikos kūrinius: „Turėsime būti visiškai parengti scenai.“
Gręžiasi į romantizmą Linas domisi įvairia muzika, todėl vieno laikotarpio, kurio muzika jam labiausiai patiktų, jis negalėjo išskirti. „Man įvairių laikotarpių muzika yra labai graži. Kiekvienas kūrinys turi savitą grožį, – tikino jis, tačiau pastebėjo, kad visuomenės požiūris šiek tiek yra pasikeitęs ir žmonės dažnai atsigręžia į romantizmo laikotarpio idėjas. – Tam įtakos, manau, turėjo karantinas, kuomet žmonės pasiilgo artimųjų, susitikimų, tikrų jausmų.“ Pasak jo, romantizmo epochoje tai ir atsispindi: „Ten svarbu jausmų išraiška. Kad žmonėms to trūksta, pasijautė vėl atvėrus teatrų duris. Pats neseniai buvau Vilniuje įvykusioje operoje „Bohema“, kur buvo pilna salė žmonių. Giacomo Puccini operoje atsispindi daug realistinių to meto žmonių išgyvenimų, jų patirtų jausmų. G. Puccini kūryboje ryški emocijų raiška. Viso to visuomenė ir ilgisi.“ L. Drąsutis nepraleidžia galimybės nueiti į teatrą, operą, kur laiką skiria bendravimui. „Operos žanro klestėjimas ir yra sietinas su bendravimu. Žmonės visais laikais į operą eidavo pabendrauti, netgi galėdavai susimokėti už specialias vietas balkonuose, kur galėdavai valgyti, bendrauti su kitais žmonėmis skambant muzikai bei vykstant spektakliui“, – pasakojo Linas. Kokioje srityje salantiškis norėtų dirbti ateityje, kol kas nėra tvirtai apsisprendęs. „Kitą semestrą turėsiu kamerinio dainavimo kursą. Ši sritis mane labai traukia. Dvejus metus savanoriavau Klaipėdos koncertų salėje, tad teko girdėti nemažai tokios muzikos. Šis žanras mane stebina savo atvirumu, jis yra nuogas, tačiau turi ypatingo gylio ir šilumos, kurioje galima rasti dalį savęs, todėl ir patinka žmonėms“, – svarstė Linas, pridūręs, kad nori ir ateityje atlikti tik profesionalią muziką – populiarioji muzika jo kol kas nedomina.
|
|
