Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Kretingoje įvyko renginys, skirtas trumpųjų maisto tiekimo grandinių sklaidai.

Kretingos rajono žemės ūkio skyrius suorganizavo renginį, skirtą trumpųjų maisto tiekimo grandinių sklaidai. Į jį buvo susirinkę ūkininkai iš visų mūsų rajono seniūnijų, Klaipėdos rajono žemės ūkio skyriaus ir Ūkininkų sąjungos atstovai. Švedijos patirtimi pasidalijo asociacijos „Klaipėdos regionas“ direktorė Eglė Stonkė, o svarbiausią pranešimą skaitė įdirbį šioje srityje turintis Vilniaus universiteto profesorius Lietuvos mokslininkų sąjungos narys Dalius Serafinas.

Ragino mąstyti globaliai, veikti lokaliai

Anot D. Serafino, posakis „Mąstyk globaliai, veik lokaliai“ nūdieną įgavo ypatingą prasmę: aplinka pasaulyje darosi vis užterštesnė, intensyvi žemdirbystė kuria ne tik teigiamas, bet ir neigiamas pasekmes, kai pereikvojama ekosistema. O juk iš globalaus taško žvelgiant, dabartinei kartai tenka didžiulė atsakomybė, kokią žemę perduosime savo vaikams ir anūkams.

Kaip sakė profesorius, šiame kontekste nepateisinama, kad, užuot pakankamai užsiauginus, bulvės į Lietuvą „važiuoja“ iš Ispanijos ar Egipto, česnakai – iš Kinijos. Kita vertus, nepateisinamas ir anglies dvideginio kiekio didinimas atmosferoje. Tačiau į anglies dvideginį D. Serafinas ragino taip pat pažvelgti dvejopai: tiesa, kad išsiskiria daug įvairių kancerogeninių medžiagų, kenkiančių žmogaus sveikatai, bet tiesa ir ta, kad anglies dvideginiu minta augalai.

„Svarbiausia yra suprasti, ką šalia savęs turime vertingo, bet nuvertinto, arba ta vertė nesuprasta“, – akcentavo pašnekovas. Globalus iššūkis – senėjanti pasaulio visuomenė. Ar ji bus lėtinių ligų kamuojama, ir sveikatos sistema brangiai kainuos, visų nepatenkins, ar vis dėlto mes tą problemą įveiksim ir džiaugsimės aktyvia, prasminga senatve? D. Serafino teigimu, žmogaus sveikatą apie 40 proc. lemia socialinė, 20 proc. – ekologinė aplinka, 20 proc. fiziologija, įtakos turi genai. Turi ir gyvenimo būdas, nulemtas socialinės aplinkos: kiek judame, kokį maistą – biologiškai vertingą ar „negyvą“ – valgome? Moksliniais tyrimais įrodyta, kad, pavyzdžiui, išvirta bulvė, palaikius valandą, netenka daugiau kaip 50 proc. vitamino C. „Jeigu dar tą bulvę pasišildome, apkepame aliejuje, – pakenkiame sau dvigubai“, – sakė profesorius. Jo žodžiais, biologiškai vertingas maistas yra tas, kurį pagaminus suvartojame iškart ar bent jau po valandos.

Apie atvežtines sultis ir saują miško rūgštynių

Ekologiškai užauginti produktai – siekiamybė. Jie, be abejo, – sveikesni, o ir auginant nepažeidžiama ekosistema, kas atsitinka intensyviai alinant žemę, tai yra naudojant pesticidus ir kitus chemikalus, galinčius sukelti vėžį. Ne mažiau aktualu užauginto produkto sandėliavimas, sąlygų, kad nedrėktų, negestų, neįsimestų pelėsis, užtikrinimas bei logistika. Norint produktą kuo ilgiau išlaikyti negendantį, gamintojai įvairiais būdais – kuo atstumas nuo gamintojo iki vartotojo didesnis, tuo stipriau – jį apdoroja. „Pažįstamas klaipėdietis laivo kapitonas yra užsiminęs, jog niekada nepirktų apelsinų sulčių, pagamintų iš koncentrato, svarstė – ko ten reikia įpilti, kad sultys mėnesį būtų plukdomos, esant 40 laipsnių karščio, ir nesurūgtų?“ – pasakojo D. Serafinas ir mamas, perkančias vaikams „šiuos vitaminus“, įspėjo taip pat apie tai pagalvoti. Vis dėl to sveikatai palankiausia ir vertingiausia tai, kas auga čia pat, mūsų krašte. Vadinamosios trumposios maisto tiekimo grandinės atneš naudą tiek vietos gamintojams, tiek vartotojams. „Vienas maždaug 70-ies ūkininkas Kretingoje replikavo: ai, kiek mes ko valgėm, o štai esam ir sveiki, ir gyvi! Sutinku, bet, sakiau, paklauskit savo anūkų – kiek rūgštynių šį pavasarį jie suvalgė, kiek – vos užsimezgusių nykščio didumo obuoliukų sutriauškino? Dabar tokių nebėra... Tai mūsų kartos vaikystė pievose, miškuose prabėgo, tai mes sveikatai naudingų medžiagų iš natūralios gamtos pasiėmėm“, – pasakojo profesorius.

Mokslininkai pasiruošę padėti

Jo žodžiais, keičiantis maisto vartojimo įpročiams, Lietuvos vaikų darželiuose, mokyklose, ligoninėse, senelių globos namuose atsiranda poreikis „tikram“ maistui, vis daugiau įstaigų nori pirkti kokybišką vietinę produkciją. O vadinamosios trumposios maisto tiekimo grandinės – nauda ir vietos gamintojams, ir vartotojams, nes perkant nereikia papildomai mokėti dar ir tarpininkui. Kaip pavyzdį D. Serafinas paminėjo Ukmergę – į šio rajono vaikų darželius jau tiekiama 84 proc. ekologiško maisto. „Žinoma, norėtųsi, dar geriau – kad kuo daugiau produktų būtų nuperkama iš to paties rajono ūkininkų, bet tai padaryti sudėtinga, kadangi vienur augina mėsą, kitur – grūdus, vaisius ar uogas. Rajonai vieni su kitais turėtų bendradarbiauti, kad sudarytų kuo didesnius vertingo maisto krepšelius“, – sakė profesorius.

Anot jo, mokslininkų tikslas yra dvejopas: pirma – būti savotiškais „katalizatoriais“, padėti inicijuoti konstruktyvų bendravimą tarp biologiškai vertingo maisto vartotojų ir gamintojų, augintojų, savivaldos atstovų kiekviename rajone, antra – padėti atrasti bei taikyti efektyvius, moksliniais tyrimais bei Lietuvos ir tarptautine praktika grįstus technologinius ir vadybinius sprendimus. D. Serafinas tikisi, kad ir Kretingos rajone susiburs mokslininkų grupelė, kuri padės rajonui pritaikyti tvaresnius maisto, sveikatos, ekologijos sprendimus.

Paskolos


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas