|
|
|
Medicinos punktų neuždarys
Kretingos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetą pasiekė vieno Kretingos rajono gyventojo nusiskundimas, arba pastebėjimas, kad pirminiuose sveikatos priežiūros centruose sąmoningai siaurinamos paslaugos, kad vėliau būtų galima uždaryti kaimų medicinos punktus. „Negalime į tai nereaguoti, – rajono pirminių sveikatos centrų vadovus susitikti pakvietęs teigė komiteto pirmininkas rajono tarybos narys Juozas Mažeika. – Ši žinia nuvilnijo per visą rajoną, žmonės rinko parašus, kad sveikatos punktai nebūtų uždaryti, nors mes, taryba, niekur tokios minties oficialiai nebuvome pareiškę.“ Situacijai, ar tikrai siaurinamos paslaugos, išsiaiškinti Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto nariai, be pirmininko, dar – Valerijonas Kubilius, Augenija Juknevičienė, kuri yra ir Kretingos šeimos medicinos centro vadovė, Antanas Puodys, Stasys Kaniava susitiko su Kretingos pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausiuoju gydytoju Arnu Juškiu, Salantų PSPC ir ligoninės vyriausiuoju gydytoju Tomu Skliuderiu, Kartenos PSPC ir ligoninės vadovu Normantu Žeimiu, Kretingos psichikos sveikatos centro direktoriumi Vidmantu Jurgaičiu. Dėl nuotolinio gydymo – daug nematomo darbo Salantų PSPC vadovas T. Skliuderis akcentavo, kad šiuo, pandemijos, laikotarpiu 70 proc. ir daugiau paslaugų vis dar suteikiama nuotoliniu būdu, nežiūrint, kad karantinas atšauktas: tie, kurie įtaria, kad serga, į sveikatos priežiūros centrą ir neina, kreipiasi per nuotolį. „Mūsų įstaiga nuo pat pandemijos pradžios nebuvo užsidariusi – tik kažkiek apsiribojusi, ir niekur neeskalavome, kad sumažės paslaugų. Žmonės patys susivokė, kad per pandemiją nėra ko eiti ir į punktus, juolab kad visas problemas pavyksta išspręsti“, – teigė T. Skliuderis. Jis įvardino, kad per pastarąjį mėnesį Grūšlaukės medicinos punkte buvo suteikta 47 paslaugos, Juodupėnuose – 94-ios, fiksuota 30 apsilankymų. Imbarėje ir Laiviuose sveikatos punktų nebėra. Palyginti su užpraėjusiais metais, 2021-aisiais Salantų PSPC apsilankė 4 proc. daugiau pacientų: 2020 m. – 24 tūkst., 2021 m. – 25 tūkst. Kontaktinių apsilankymų padaugėjo 36 proc. „2,8 karto išaugo nuotolinių konsultacijų skaičius. Konsultuoti per nuotolį yra gerokai sudėtingiau, ir gydytojo darbą palengvina nebent tai, kad jis gerai pažįsta pacientą, žino jo bėdas. Laiko reikia „tardant“ žmogų, kas užrunka ilgėliau negu per kontaktinę konsultaciją, be to, pacientas skambina ne pagal grafiką, o tada, kada jam reikia. Todėl dokumentacijai pildyti gydytojas turi skirti papildomo laiko“, – kad dėl nuotolinio gydymo daktarai atlieka daug nematomo darbo, tvirtino T. Skliuderis, per Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto posėdį aptaręs, ir kiek jo vadovaujamas centras suteikė skatinamųjų, prevencinių paslaugų – jų atitinkamai padidėjo 27 ir 63 proc., tačiau 23 proc. sumažėjo ambulatorinės slaugos paslaugų namuose, dabar jos neteikiamos. Rajono tarybos narę gydytoją A. Juknevičienę domino, kiek etato ir kokiu intensyvumu dirba Juodupėnų ir Grūšlaukės punktų slaugytojos. Anot T. Skliuderio, darbo intensyvumas skirtingomis dienomis yra nevienodas, daug problemų taip pat sprendžiamos per nuotolį. A. Juknevičienės pastebėjimu, slaugytojų galimybės neišnaudojamos, tam pritarė ir A. Juškys, kurio manymu, slaugytojų darbą reikėtų koordinuoti rajono mastu, sudaryti rezervą, kadangi tų, kurie dirba centruose, dar – mobiliajame punkte, darbo krūviai tikrai yra labai dideli, nors pacientams ir atrodo, kad pirminių sveikatos priežiūros centrų koridoriai – pustuščiai. „Dirbame kitais metodais“, – patikino Kretingos PSPC vadovas. Kaimų medicinos punktų slaugytojas gynė S. Kaniava: jo nuomone, joms darbo tikrai pakanka, ypač, kai reikia pacientus aplankyti ir namuose, suleisti vaistus ar atlikti intravenines procedūras. „Darbo, manau, joms užtenka: ne visi žmonės patenka į stacionarus, ne visi gali sau vaistus susileisti. Punkte žmogus nuolat nesėdi, bet dirba su pacientais namuose“, – išsakė jis. Ieško pamainos N. Žeimio vadovaujama įstaiga Kartenoje per praėjusius metus Kartenos ir jos apylinkių žmonėms suteikė 16 tūkst. kontaktinių konsultacijų. „Pacientai nori būtent tokių, todėl stengiamės sudaryti sąlygas, kad jie jas gautų“, – N. Žeimys paaiškino, kad Kūlupėnuose dirba viena slaugytoja, suteikiama pustrečio šimto kontaktinių paslaugų, beveik tiek pat – ir nuotoliu. Nors Kartenoje dirba visų mylima ilgametė šeimos gydytoja Janė Leščiauskienė, kuri, anot N. Žeimio, neskaičiuoja darbo valandų, galvojant apie perspektyvą Kartenai tikrai reikės naujo šeimos gydytojo. „Ieškome, mezgame kontaktus su universitetais. Būtinas tiesioginis kontaktas, kadangi skelbimai nėra efektyvūs“, – pastebėjo N. Žeimys. Kad dirbti priimtų dar vieną šeimos gydytoją, patvirtino ir A. Juškys, o kadangi, V. Jurgaičio pastebėjimu, Kretingos rajono gyventojų psichinė sveikata negerėja, vieną psichologą galėtų įdarbinti ir ši įstaiga, kuri per praėjusius metus suteikė 13 tūkst. konsultacijų, pusė kurių – tiesioginės, dienos stacionare suteikta 2 tūkst. ir 371 paslauga. Komiteto nariams pasiteiravus, kokia padėtis yra dėl narkotikus vartojančių jaunuolių, V. Jurgaitis patikino, kad praėjusiais metasi nebuvo testuojamas nė vienas narkotikus vartojantis jaunuolis, 2020-aisiais buvo atlikti 5 testai. Iškilus klausimams dėl Kretingos psichikos sveikatos centro ateities komiteto pirmininkas J. Mažeika pasvarstė, kad tokio išskirtinio profilio sveikatos institucija rajone yra svarbi, reikšminga, ir netgi sujungus pirminius centrus ji išliktų. „Tačiau kas ir kiek priklauso nuo mūsų valios, pasakyti sudėtinga“, – kalbėjo jis. J. Mažeikai pritaręs rajono meras Antanas Kalnius priminė, kad šalies mastu jau priimtas sprendimas, jog Vyriausybė galės geografiškai nulemti, kokios sveikatos įstaigos išliks, kokios gali būti naikinamos. „Gal mes ir galėsime teikti paslaugas, kokias iki šiol teikėme. Taryba nėra priėmusi jokio sprendimo, ir, manau, visų medicinos centrų darbuotojai gali būti ramūs – etatai mažinami nebus, niekas nebus atleistas. Nuoširdžiai sakau: imkime vienas kitą po paranke, kalbėkimės su Seimo Sveikatos komiteto nariais, ir pergalę pasieksime. Nesuprantu reformos, kuri apsunkintų pacientų dalią“, – pasvarstė meras. Teikti paslaugų namuose nebegalės Kretingos PSPC praėjusiais metais buvo suteikta per 70 tūkst. šeimos gydytojų konsultacijų, iš kurių 28,5 tūkst. – per nuotolį. Gydytojai odontologai suteikė 10 tūkst. paslaugų, odontologų poreikis šioje sveikatos įstaigoje išspręstas. Metams baigiantis buvo registruota beveik 18 tūkst. pacientų, kuriuos realiai aptarnauja 12 šeimos gydytojų. Įstaigos vadovas A. Juškys komiteto narius perspėjo, kad nuo šių metų pradžios ambulatorinės paslaugos namuose teikiamos pagal naują teisės aktų tvarką, kuri įstaigą įpareigoja turėti komandą. „Paslaugų, kokias teikdavo slaugos specialistas, nelieka, taigi ir medicinos punktų slaugytojos paslaugų namuose teikti nebegalės“, – A. Juškio pastebėjimu, sveikatos punktų statistika, kai juose perdien suteikiamos 8-ios, 5-ios ar vos dvi paslaugos, o slaugytojos dirba visu ar 0,5 etato, verčia pagalvoti apie centro plėtrą, apie šeimos gydytojų gausinimą, medikų atlyginimų didinimą, apskritai – apie įstaigos konkurencingumą, juolab kad ir darbo specifika labai pasikeitė, jeigu lygintume su tuo, kas buvo prieš 10 metų: dabar dauguma turi transportą, ir daugeliu atveju lengviau atsivežti žmogų, kur jam bus suteikta daugiau paslaugų. „Nekalbu, kad nereikia punktų, tačiau jų paslaugas reikėtų peržiūrėti, – sakė jis, kai J. Mažeika paklausė apie medicinos punktų perspektyvas, kurios neatsiejamos ir nuo nacionalinės politikos. – Kol kas niekas nekalba apie padalinių stiprinimą, nebent būtų keičiamos finansavimo sąlygos, ir šeimos gydytojas, gaudamas konkurencingą atlyginimą, nuvažiuotų juk ir į medicinos punktą suteikti paslaugų.“ Rajono meras A. Kalnius pasisakė, kad medicinos punktai kaimuose neturėtų būti naikinami: „Turime dviprasmišką situaciją – Sveikatos apsaugos ministerija ragina juos uždaryti, jeigu mes taip pasielgsime, vadinasi, elgiamės kaip ir ministerija. Nedarykime to. Siūlau kol kas palikti veikiančius punktus, išlaikykime tai, kas yra, o savivalda galėtų numatyti galimybes sumokėti už kai kurias paslaugas.“ Kad punktų nereikėtų uždaryti, pritarė visi Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto nariai. „Ekonominiai dalykai yra labai svarbūs, tačiau ir aš nepritarčiau medicinos punktų naikinimui. Kai kurios problemos gali būti sprendžiamos padedant Savivaldybei, o rajono gyventojams turi nuskambėti mūsų siunčiama žinia, kad punktai – neuždaromi, o ekstremalioje situacijoje prisidėsime, kad tie punktai veiktų“, – komiteto pirmininkas J. Mažeika kvietė šios temos viešojoje erdvėje nebeplėtoti.
|
|
