Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Į bures pasikinkę vėją, laimėjo trigubą auksą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2021-11-30
Buriavimo čempionų titulais ir aukso medaliais šį lapkritį džiaugėsi kretingiškių Mizgirių šeima – (iš kairės) Vykintas, Matas, Austėja.

Tarp Kretingos ir Nidos gyvenančių, 5 vaikus auginančių verslininkų Rasos ir Mato Mizgirių šeima populiarina Lietuvoje dar retą sporto šaką – buriavimą. Tačiau vėją į bures jie pasikinko ne tik vasaromis ant vandens, bet ir visus metus ant žemės bei ledo, valdydami vėjaračius ir vėjaroges.

Net trys šios šeimos nariai – 42-jų Matas, 16-metis sūnus Vykintas ir 11-metė duktė Austėja – jau dalyvauja prestižinėse varžybose Lietuvoje ir užsienyje: neseniai Nidos aerodrome įvykusiame atvirame Baltijos šalių ir Lietuvos vėjaračių čempionate atskirose grupėse visi trys pelnė po aukso medalį.

Vaikai pasekė tėvo pavyzdžiu

Pasak M. Mizgirio, pastarosiose varžybose iš viso dalyvavo 53 įvairaus amžiaus sportininkai iš Lietuvos ir Vokietijos, neatvyko latviai. Dalyviai į kategorijas yra skirstomi ne pagal amžių, bet pagal svorį: Austėja dalyvavo ultralengvasvorių, Vykintas – vidutinio svorio, o jis pats – sunkiasvorių kategorijose. Jei Matui ir jo vyresnėliui Vykintui čempionų ar vicečempionų titulai – nebe naujiena, tai Austėja auksu pasipuošė pirmąkart.

„Kartu su manimi Vykintas varžybose dalyvauja nuo 2015-ųjų, Austėja – trečius metus, ir labai smagu, kad, pagal savo amžių, ištverme ir gebėjimais valdyti vėjaratį, kai viena ranka laikomos burės, o kita – vairuojama, ji nebenusileidžia nei tėčiui, nei broliui“, – M. Mizgiris džiaugėsi vaikų laimėjimais.

Vyresnių šeimos narių pavyzdžiu jau seka ir 8-metė Teresė: kol kas jos pradžiamokslis – buriuoti ant vandens. Visi trys vaikai lanko Sporto mokyklą Nidoje.

„Vaikams patiems tenka peržengti baimės ant vandens faktorius. Stengiuosi įtikinti, kad sugebės, kad jie tai gali. Jeigu bijo plaukti, pradedame dviese atskiruose laivuose, kad vaikas šalia jaustų palaikymą ir įgytų drąsos“, – kalbėjo sportiškas tėvas, savo pavyzdžiu ir azartu uždegęs ne tik vyriausius vaikus – šeimoje dar auga 5-metis Jonas ir pusantrų Antanas, bet įkvėpęs ir žmoną Rasą – atostogaujant Ispanijoje, ji taip pat ryžosi išbandyti bures.

Paklaustas, ar tik tėvo pavyzdys lėmė, kad ir jo vaikai pamėgo vėją ir bures, M. Mizgiris tikino, kad ir asmeninės jų pačių charakterių savybės: buriuojant reikia ne tiek jėgos, kiek įžvalgos, geros reakcijos, budrumo, išmanymo, kaip elgtis su įrenginiu besikeičiant vėjo krypčiai, taip pat – kantrybės bei ištvermės.

Pats M. Mizgiris sakė buriuoti pradėjęs nuo 5-erių metų. „Gimiau ir augau Nidoje, marios ir burės traukė nuo vaikystės, kurioje nebuvo kompiuterių ir interneto. Žvelgdavau pro langą – žavėdavo tolumoje plazdančios burės, visi vaikai apie jas svajodavome ir apie tai tekalbėdavome. Smagu būdavo – ir vėją pažaboti, su savimi pasigalynėti, ir tarpusavyje pasivaržyti“, – prisiminė pašnekovas.

Buriuoti M. Mizgiris mokėsi iki 12 metų – 1990-aisiais laimėjo trečią vietą Pasaulio lietuvių olimpinėse žaidynėse. Po to stojo pertrauka, į šį sportą sugrįžo būdamas 30-metis. Dabar jis – daugkartinis šalies, Europos ir pasaulio buriavimo vėjaračiais ir ledo jachtomis čempionas ir vicečempionas, laimėjęs šiuos titulus ne tik Lietuvoje, bet ir Belgijoje, Olandijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, JAV.

Įsėdus į vėjaroges, viena ranka valdoma burė, o kita – vairuojama.

Rekordą pasiekė Nevados dykumoje

Ligi šiol didžiausiu savo pasiekimu M. Mizgiris laiko 2012-aisiais laimėtą auksą pasaulio vėjaračių čempionate JAV, kuris buvo surengtas Nevados dykumoje. „Ten iš viso dalyvavo 135 sportininkai iš 12 pasaulio šalių: be JAV, dar – iš Naujosios Zelandijos ir Europos. Važiuojant išnykusio ežero dugnu pasisekė išvystyti 86 km per val. greitį. Tai – mano rekordas, Lietuvos sąlygomis pajūry maksimaliai tegalima pasiekti iki 50 km per val.“, – kalbėjo M. Mizgiris.

Tačiau laimėti, pašnekovo žodžiais, nėra įprantama: „Kaskart laimėti nėra lengva, varžovai vis tobulėja, todėl negali užmigti ant laurų. Kai tik baigiasi buriavimo sezonas ant vandens, tuomet aparatą statome ant ratų, o, iškritus sniegui, šiuos keičiame pačiūžomis. Kad neprarastum įgūdžių, treniruotis būtina, bent savaitgaliais. Tačiau mes, lietuviai, esame labai priklausomi nuo palankaus pajūrio vėjo ir mūsiškų žiemų, kai sniego būna per daug arba jis pernelyg aptirpęs.“

Šis sportas, patikino M. Mizgiris, yra gana saugus, nes aparato konstrukcijos – tvirtos, sportininkui būtina segėti saugos diržą ir dėvėti šalmą. „Ligi šiol temačiau tik du kaktomuša atsitrenkusius buriuotojus, bet jiems nieko rimto nenutiko“, – sakė jis.

Norėtų populiarinti buriavimą

Pašnekovui norėtųsi, kad kuo daugiau jaunimo susižavėtų šiuo sportu, tačiau pagrindinė problema – nėra bazės treniruotėms. Dažniausiai jos vyksta pavieniui pajūry, varžyboms Nidos aerodrome reikia gauti leidimus. Padaugėjus entuziastų iš Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, Šiaulių, aktyviai ieško vietos, kur galima būtų treniruotis. Tuo tikslu 2019-aisiais su bendraminčiais jis įkūrė Lietuvos ledo jachtų ir vėjaračių asociaciją „Irklakojis“.

M. Mizgirio manymu, renovavus uostą Šventojoje, galima būtų jį pritaikyti buriavimo sportui, galbūt net įkurti buriavimo mokyklą. „Dabar gi deklaruojame, kad Lietuva – jūrinė valstybė, tačiau sportininkams nėra net tinkamų sąlygų į jūrą išplaukti“, – pastebėjo jis.

Tėvo žodžius papildė Vykintas, Kretingos pranciškonų gimnazijos gimnazistas, 2018-ųjų Pasaulio buriavimo čempionato Ispanijoje nugalėtojas: „Dauguma mano bendraamžių nė neįsivaizduoja, koks tai sportas, kiti norėtų pabandyti, bet tam aplinkui nėra sąlygų. Tai – retas sportas, bet labai smagu jausti laisvę.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas