|
|
|
Moliūgams šiemet trūko lietaus
Saulės šiais metais buvo sočiai, o va lietaus daržams trūko, tad moliūgus, kaip ir kitas daržoves, teko daug laistyti. Ir nors derlius neprastas, oranžiniai storašoniai šiemet užaugo mažesni, nei kitais metais – vienu balsu tikino ir trečia dešimtis metų moliūgus auginantys darbėniškiai Irena ir Valius Butkai, ir trečius metus juos sodinantis kretingiškis Stasys Brazdeikis, pastebėję, kad kai pagaliau pradėjo lyti, moliūgų lapai kaip mat pajuodo. Tinka įvairiems patiekalams Irena ir Valius Butkai sakė moliūgus auginantys daugiau negu 20 metų – nuo tada, kai „Pajūrio naujienos“ pradėjo dovanoti jų sėklas. Beje, visi moliūgai, galima sakyti, iš tų pačių pirmųjų kilę, mat kasmet vieną didžiausių daržovių sėkloms pasilieka – jų užtenka ir kaimynams padalinti. Šioms daržovėms kiekvienais metais darže skiriamas vis kitas sklypas – pernai jie augo ten, kur šiemet bulvės. „Tokia tad mūsų sėjomaina“, – juokavo V. Butkus, o I. Butkienė pridūrė pastebėjusi, kad tame plote, kur auga moliūgai, kitais metais būna mažiau piktžolių. Be to, ši daržovė nėra įnoringa auginti, tik va šiemet teko pavargti laistant – gerai dar, kad tvenkinys čia pat, tad vandens nepritrūko. Seniau, kai turėjo kavinę „Valio baras“, Butkai augino daugiau ir moliūgų, ir kitų daržovių – viskas keliaudavo į kavinės virtuvę sriuboms bei garnyrui. Ir dabar prie mėsos patiekalų paskanauja salotų: tam reikia sutarkuoti žalią moliūgą taip, kaip morkos tarkuojamos, pridėti truputį druskos, truputį cukraus, įspausti citrinos sulčių, užpilti šiek tiek aliejaus ir – į lėkštę. „Labai skani trinta moliūgų sriuba, kaskart, kai vaikai atvažiuoja, ją verdame, – pasakojo I. Butkienė. – Su sviestu pakepinu svogūnus, pridedu smulkintų morkų, bulvių, moliūgų, pagardinu česnakais, druska, pipirais ir troškinu, užpylusi šiek tiek vandens ir grietinėlės. Kai viskas išsitroškina, sutrinu daržovių trintuvu, vadinamuoju blenderiu, praskiedžiu vandeniu iki norimos konsistencijos, kad nebūtų per tiršta, ir dar kartą užkaitinu. Pilstant į lėkštes užberiu arba pakepintų moliūgų sėklų, arba kubeliais supjaustytos baltos duonos džiūvėsėlių“.
Šeimininkė moliūgus ir žiemai marinuoja, pagardina jais pupelių bei kitų daržovių mišraines. Marinuoja dvejopai: supjaustytus nedideliais gabalėliais, užpila marinatu kaip agurkus ar pomidorus, arba, jeigu nori, kad daržovė būtų saldesnė, paruošia ją taip, kaip obuolių ar kriaušių kompotą, į litrą vandens dėdama 400 g cukraus. Salsvi moliūgų gabalėliai suteikia mišrainėms pikantiško skonio. „Nemažai moliūgų supjaustę tiesiog užšaldome šaldiklyje, ir beveik iki kito derliaus jų užtenkame tiek sau, tiek vaikams, tiek bičiuliams“, – pridūrė V. Butkus. Ir smagu, ir skanu „Moliūgus pradėjau auginti neseniai, šiemet bus treti metai – labai man jie patiko, auginti nėra sunku, tiktai šiemet daug laistyti teko, vėlai vakare, jau temstant eidavau, nes dieną juk per karšta, – rodydamas nemenką daržo plotą, kuriame įvairiomis spalvomis švyti per 30 moliūgų, pasakojo kretingiškis Stasys Brazdeikis, pridūręs, kad jau daug daržovių atidavęs draugams, kaimynams. Paklaustas, kas jam patarė šias daržoves auginti, vyras sakė tiesiog pats nusprendęs pabandyti ir pasėti kiekvieną pavasarį su „Pajūrio naujienomis“ gaunamų sėklų. „Iškart pasisekė, matyt, žemė čia jiems patinka. Žinoma, tą žemę ir „paskaninu“ – turime vištų, tad ir natūralių trąšų yra. Kartais laistydamas į kibirą saujelę pirktinių trąšų daržovėms įmetu, tai ir auga neprastai“, – daržininkas pasidžiaugė, kad kasmet dalyvaudamas tradicinėje Moliūgo šventėje būna apdovanotas: pernai gavo prizą už įvairiaspalvį gražuolį, užpernai už 65 kg galiūną. Pasak S. Brazdeikio, auginti moliūgus jam esąs smagus užsiėmimas: įdomu stebėti, kaip jie žydi, kaip užsimezga, kokie užauga. Be to, jis labai mėgsta juos valgyti: tiesiog susipjausto gabaliukais ir išsikepa: „Labai skanu, saldu. Kai tik bent kiek paauga, ir kepu: kol jie nedideli, net lupti nereikia, odelė minkšta, dedi į keptuvę su šlakeliu aliejaus, pakepi, ir – gardžiausias patiekalas“, – sakė kretingiškis.\
Livija GRAJAUSKIENĖ
|
|
