Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Sveikatos reformos „iš viršaus“ nenuleis, bet...

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Aktualijos
  • 2021-08-20

Šią savaitę Kretingos rajono vadovai, Seimo nariai Antanas Vinkus ir Mindaugas Skritulskas, Kretingos ligoninės, Pirminio sveikatos priežiūros centro vadovai, rajono Savivaldybės Sveikatos komiteto nariai per nuotolį susitiko su sveikatos apsaugos viceministre Danguole Jankauskiene ir Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva, kad aptartų, kaip, pagal kokį modelį, Klaipėdos regione galėtų būti teikiamos sveikatos apsaugos paslaugos. Tai jau būtų penktoji reforma, kurią išgyventų Kretingos sveikatos įstaigos.

Ištekliai naudojami neracionaliai

Sveikatos apsaugos viceministrė D. Jankauskienė teigė, kad šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) labai intensyviai dirba rengdamasi dar vienai sveikatos apsaugos sistemos reformai: „Tačiau reformą norime daryti kitu būdu negu iki šiol – ne nuleisdami „iš viršaus“, o bendradarbiaujant, nes kovido situacija Lietuvoje parodė, kad mes tai galime padaryti.“

Sveikatos apsaugos įstaigų tinklo pertvarkos tikslas, anot viceministrės, – pagerinti paslaugų kokybę. „Ir, jeigu žmonės to nesupranta, tai atsakymas labai paprastas – mūsų sveikatos paslaugų kokybė yra viena prasčiausių Europoje. Neišvengiame didelio mirtingumo, per daug suteikiame hospitalinių paslaugų ir per mažai ambulatorinių, neracionaliai naudojame turimus išteklius. Tarkime, išlaikome 3–4 aktyvias gydymo lovas, kurioms aptarnauti reikia tiek pat personalo, kiek ir 20-iai lovų. Ir Europos Sąjungos finansavimas gydymo įstaigas pasieks tik tada, kai persitvarkysime“, – D. Jankauskienė akcentavo, kad būsimos gydymo įstaigos, tarkim, ligoninės rajonuose greičiausiai bus pervadintos į bendruomeninius sveikatos centrus, o dar paprasčiau – sveikatos centrus.

Sveikatos įstaigų teikiamas paslaugas Kretingos rajone apžvelgusi T. Golubajeva pritarė viceministrei, kad vis dėlto Kretingoje, kaip ir kitose Klaipėdos regiono savivaldybėse, vis dar per daug suteikiama hospitalizacijos paslaugų, kai ekonomiškai naudingesnės būtų ambulatorinės paslaugos, didinant gydytojų specialistų konsultacijų prieinamumą. „Čia ir yra ta vieta, kuri reikalauja pokyčių, juolab kad, palyginus 2012-uosius su 2019-aisiais metais, matyti, kad 64 proc. visų Kretingos rajono savivaldybės gyventojų hospitalizacijos paslaugas gauna ne Kretingoje, 40 proc. konsultacijų taip pat važiuojama kitur. Mažėjant gimdymų vėlgi verta pagalvoti apie šios paslaugos koncentravimą stambesniuose gydymo centruose, nes tokio padalinio išlaikymas kelia daug diskusijų ir abejonių“, – teigė T. Golubajeva, akcentuodama, kad perteklinę hospitalizaciją galėtų sumažinti geriau kontroliuojama ambulatorinė grandis.

Ji tęsė mintį: „Ar 800 chirurginių atvejų per metus, arba 2–3 per dieną, endoskopinė ir echoskopinė tarnybos, tai yra paslaugos, reikalaujančios nemažų išlaidų, per didelis lovų skaičius yra racionalu? Kiek tai kainuoja Savivaldybei, ligoninei, ar tikrai tos lovos rentabilios? Esant netoli stambių centrų, kuriuose bus užtikrinta aukšta sveikatos paslaugų kokybė, verta pagalvoti apie sveikatos centro kūrimą, kuriame būtų įgyvendinta stipri pirminė priežiūra, antrinės paslaugos, atliekamos nesudėtingos manipuliacijos, teikiamos dienos chirurgijos paslaugos. Suradus ekonomiškai efektyvesnių formų, galima bus teikti aukštos kokybės paslaugas, priartėti prie žmonių, įtvirtinti lėtinių-infekcinių ligų kontrolę ir sumažinti mirtingumą.“

Ir D. Jankauskienė, ir T. Golubajeva tvirtino, kad pagrindinis faktorius, kodėl imamasi reformų, – mažėjantis gyventojų skaičius.

Klausimų – daug, atsakymai – dar migloti

Rajono meras Antanas Kalnius kėlė klausimą po klausimo, teiraudamasis ir apie galimybę laiku gauti kokybiškas sveikatos paslaugas, ar mūsų krašto pacientams atsidūrus Klaipėdoje, neilgės ir taip ilgos eilės pas gydytojus, ar, siaurinant paslaugas vietoje, neatsitiks taip, kad neteksime specialistų, kurių ir taip trūksta, kiek, sunaikinę akušerijos-gimdymo skyrių, kilometrų vešime gimdyves ir t.t. „Per kovidą mūsų ligoninė buvo labai reikalinga, o ką – po to jos nebereikia?“ – retoriškai klausė meras, kuriam rūpėjo, ar Savivaldybei nedalyvaujant gydymo įstaigų pertvarkymo projekte, ji gaus sveikatos draudimo lėšas.

„Šias lėšas gaus, bet investicijų nebus, negarantuosime ir specialistų, kuriuos išlaikote pagal savo struktūrą“, – tvirtino sveikatos apsaugos viceministrė.

Sveikatos komiteto pirmininkas Juozas Mažeika savo ruožtu teiravosi, kaip po reformos reikės užtikrinti II lygio konsultacijas: „Iš kur imsime tiek specialistų, kai savivaldybėms, kuriose gyvena per 21 tūkst. gyventojų, privalomas tam tikras paslaugų paketas?“

Viceministrės teigimu, tai – dar viena reformos kryptis, pagal kurią bus sprendžiami aprūpinimo specialistais ir jų tolygumo klausimai: „Kartu su universitetais dirba darbo grupė. Jos užduotis – išsiaiškinti paklausos ir pasiūlos kryptis, kol nėra įvykusi pertvarka, tol nežinome, kiek tų specialistų reikės. Savivaldybėms nusprendus, kokį tinklą jos steigia, reikės įstatymų pakeitimų, kad specialistai turėtų motyvacijos važiuoti į rajonus, pasitelksime ir ES fondų lėšas, kurias panaudotume rengiant rezidentus.“

D. Jankauskienė nepritarė J. Mažeikos pasiūlymui, kad dėl pandemijos laikotarpio, kuris įnešė labai daug sumaišties, baimės, vertėtų lukterėti. „Jeigu dabar nesuplanuosime ES pinigų, tai jų ir negausime“, – įsitikinusi ji.

Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė, atsakydama į išsakytas pastabas dėl perteklinės hospitalizacijos, neracionaliai naudojamų išteklių, kalbėjo, kad Kretingos ligoninė, išgyvenusi jau 4-ias restruktūrizacijas, visais etapais mažino lovų skaičių, kad vis dėlto į ligoninę guldomi tie pacientai, kurių išties nebegalima išleisti namo, o repliką, kad dalis pacientų paslaugų važiuoja į kitas ligonines, ji pagrindė pastebėjimu, kad kuo mažiau lovų ir paslaugų lieka vietoje, tuo labiau jų ieškoma svetur. „O dėl pateiktų skaičių, rodiklių, manau, reikėtų diskutuoti, nes jie neatitinka realybės“, – sakė Kretingos ligoninės vadovė.

Viceministrė penktąją restruktūrizaciją įvardino kaip nuosaikų reformų kelią, ko neturėjo Latvija ar Estija, o kad stacionarinės paslaugos užprogramuotos didžiuosiuose miestuose, tai, anot jos, neišvengiama. Ir, jeigu rajonas apsispręs išlikti ligonine ir tapti Klaipėdos filialu, jai teks atlikti vienokias, tarp jų – ir skubios pagalbos funkcijas, jeigu sveikatos centru – jame stiprinama tik ambulatorinė grandis.

Be diskusijų nuves į pražūtį

Susitikime Seimo narys A. Vinkus neslėpė: reforma – svarbu, bet nepasirengus jai, neišdiskutavus, ji veda į pražūtį. „Paslaugų prieinamumą, kokybę lemia ekonominiai, fiziniai, vadybiniai resursai. Ar esame tam pasirengę? Kretingos medikai situaciją turi išanalizuoti be jokių inspiracijų ir spaudimo, kuris jaučiamas, kai sakoma „negausite pinigų“. Tegul medikai svarsto, siūlo Sveikatos komitetui, kuris turėtų pasakyti, užtenka ar neužtenka lėšų, tada komitetas teikia svarstyti rajono tarybai, kuri turėtų susitikti ir su Kretingos visuomene – nereikia bijoti, kaip ji reaguos, žmonės viską supranta – jie nekvaili“, – A. Vinkaus požiūriu taryba savo sprendimą turėtų pateikti viceministrei, kuri ir padėtų apsispręsti ministrui, kokios pozicijos laikytis. Jis tęsė mintį: „Skubėkime lėtai. Visų pirma, matydama ministerijos norus, pati ligoninė turi optimizuotis. Stacionaro per daug turime dėl ligotumo, sergamumo, o kovido atveju iš viso akušerijos skyrius tapo rezerviniu, ir tai pasiteisino.“

Jo kolega Mindaugas Skritulskas prisipažino, kad, išklausius informaciją, jo nepavyko įtikinti dėl paslaugų prieinamumo gerinimo: „Kokia viso to perspektyva? Pagal tą, kuri piešiama, turėtume matyti visą Vakarų Lietuvos kontekstą, ne tik Kretingos rajono. Tai ką, Skuode – ekstra gimdymas, ir mes gimdyvę vešime 100 km į Klaipėdą? Ne viskas susieta su pinigais. Jau dabar matome, kad Lietuvoje ketinama palikti du universitetinio lygio centrus, ir ši žinia nėra gera, vadinasi, tam tikrų paslaugų neliks ir Klaipėdoje. Vadinasi, dėl jų žmonės turės įveikti 200 km ir daugiau. Netinkama dialogo forma – negrįžkime prie padarytų klaidų, negalvokime vien apie pinigus, reikia ir apie žmogų pagalvoti.“

Apibendrindamas rajono meras A. Kalnius teigė, kad greito atsakymo Sveikatos apsaugos ministerijai nebus, ir gal tikrai verta kreiptis į bendruomenę, kokia iš tiesų turėtų būti sveikatos sistema mūsų rajone.

---

Pagal numatomą reformą, Klaipėdos regioną sudarytų: Klaipėda, Palanga, Kretinga, Skuodas, Mažeikiai, Telšiai, Plungė, Rietavas, Šilalė, Tauragė, Šilutė, Pagėgiai, Neringa. Gyventojų skaičius – 518, 047 tūkst., arba 19 proc. visų šalies gyventojų.

Pagal bendrus pertvarkos principus, specializuotas paslaugas organizuotų: II lygio – 5 regionai, III lygio – 2 regionai. Po vieną universitetinę ligoninę būtų paliekama Vilniuje ir Kaune.

Vienas kriterijų – geografinis stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, tai yra nuvykimas į skubią pagalbą teikiančią ligoninę ne daugiau kaip per 60 min.

Faktinis lovų skaičius Klaipėdos regione 2019 m. – 2 tūkst. 623, kai 2025 m. lovų poreikis planuojamas 2 tūkst. 185, arba 438 lovomis mažiau. Kretingos ligoninėje atvejų skaičius per metus (stacionaras ir dienos chirurgija, kai pacientas pasilieka nakvoti) – 4 tūkst. 146. Išvykstančiųjų dalis gydytis kitur – 64 proc., atvykstančiųjų 15,9 proc.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas