Maudymosi sezonas prasideda. Specialistai prašo: būkime saugūs

Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius (viduryje) ir vyriausiasis specialistas Saulius Latakas pasidžiaugė, jog gelbėjimosi ratas – viena priemonių, skęstančiam žmogui galinti padėti išsikapstyti į krantą. Ugniagesys gelbėtojas Evaldas Kereišis (kairėje) prireikus apsivelka naro kostiumą.

Ant medinio liepto prie Dvaro parko I tvenkinio iš tolo šviečia skaisčiai raudonas akcentas – gelbėjimosi ratas.

Gelbėjimosi ratai ir informaciniai stendai

Maudymosi sezono atidarymo išvakarėse prie kretingiškių pamėgtos maudymvietės apsilankęs Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius pastebėjo, kad, vos prieš savaitę kitą pritvirtintą skęstančiųjų gelbėjimo priemonę kažkas jau spėjo neatsargiai „paknebinėti“.

„Radau ratą nukritusį. Netikiu, kad kas jį, juolab su visa pritvirtinta 30-ies metrų ilgio virve būtų norėjęs namo parsinešti. Greičiausiai tik smalsu buvo patikrinti“, – juokėsi pareigūnas.

Šį ir dar vieną tokį pat gelbėjimosi ratą, pritvirtintą prie stacionaraus stovo Darbėnų seniūnijos Kašučių ežero prieigose, Kretingos Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba kartu su rajono Savivaldybe dar praėjusių metų pabaigoje nupirko iš projekto „Gyvenkime saugiai“ lėšų už 800 eurų. Anot E. Bertašiaus, pinigai atrodo dideli, tačiau skęstančio žmogaus gyvybės jokiom sumom nepamatuosi. O skaudžių netekčių šiame gyventojų pamėgtame tvenkinyje būta ir anksčiau, ir prieš dvejus metus, kai nuskendo vyresnio amžiaus vyras.

Ištikus nelaimei prie vandens, neįkainojamas būna laikas, todėl, telefonu 112 kviečiant bet kokią pagalbą, svarbu labai tiksliai apibrėžti vietą. Tai padaryti nėra lengva, ypač matant, kad vanduo glemžiasi draugą, artimą žmogų ar šeimos narį. „Kai užpernai tas vyras nuskendo, mūsų tarnybos ugniagesiai-gelbėtojai taip pat buvo suklaidinti – jiems pasakyta važiuoti prie Dvaro trečiojo tvenkinio, o, pasirodo, reikėjo atsidurti prie pirmojo. Vyrams teko apsisukti atgal ir lėkti kitais keliais“, – prisiminė E. Bertašius.

Tad, įgyvendinant programą „Gyvenkime saugiai“, Dvaro parko I tvenkinio prieigose prieš porą metų pastatyti ir du stendai, su paskelbtu tiksliu maudymvietės adresu bei nuolat atnaujinama poilsiaujantiems prie vandens naudinga informacija.

Į pagalbą prie vandens telkinio atskubėjusi ugniagesių-gelbėtojų komanda prireikus iki skęstančiojo nusiiria specialia gelbėjimo valtimi.

Kamuolys ir butelis – vietoj plūduro

Ugniagesiai-gelbėtojai gyventojus kasmet įspėja: poilsiui prie vandens pasirinkti įrengtą maudyklą arba vietą, kur yra daugiau žmonių, kad, esant reikalui, jie galėtų suteikti pagalbą. Užpernai Kretingos rajone nuskendo du žmonės, tiek pat – pernai, ir visi – atokiuose vandens telkiniuose, savo sodybų teritorijose. Šiemet Lazdininkų tvenkinyje toli nuo kranto valtyje atsistojo, šiai susiūbavus bei apvirtus iškrito ir nebeišplaukė jaunas vyras.

Kaip sakė E. Bertašius, daugeliui turbūt net į galvą neateina, kad plūdurus atstoti ir skęstančiajam gali padėti išsilaikyti po ranka esančios gelbėjimo priemonės – nusviestas kamuolys arba pusantro litro talpos plastikinis butelis su trupučiu likusio gėrimo dėl svorio. Krantine į vandenį įslydusiam žmogui pasitarnautų paduota medžio šaka arba kad ir tarsi virvė ištiestas drabužis.

Pagrindines taisykles prie vandens akcentavo ir tarnybos vyresnysis inspektorius Saulius Latakas: neiti maudytis vieniems; neplaukti per toli, o, pajutus bent menkiausius nuovargio požymius, nedelsiant plaukti į krantą; nešokinėti į vandenį nuo aukštų vietų, tai yra medžių ar tilto; neskubėti bėgti į vandenį – pirmiausia išsiaiškinti telkinio gylį, dugno ypatybes ir įsitikinti, kad maudytis yra saugu; žinoti, kad dugne gali būti pavojingų smailių šakų, surūdijusių geležinių daiktų, stiklų, akmenų, kurie gali sužaloti. Prieš plaukiant valtimi būtina įsitikinti, kad neartėja audra, ar visiems pakanka gelbėjimosi liemenių, ar valtyje yra gelbėjimosi ratas, ar valtis neleidžia vandens, ar plaukiančių asmenų su valtimi nebus per daug. Valtyje būtina sėdėti ramiai, nevaikščioti, nešokinėti, nestovėti. Ištikus nelaimei ir pradėjus skęsti, būnant toliau nuo kranto patariama įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipti mojuojant rankomis, šauktis pagalbos. Be suaugusiojo priežiūros vaikams iki 14 metų maudytis draudžiama.

Šiuose stenduose nurodytas tikslus maudymvietės adresas bei nuolat atnaujinama poilsiaujantiems prie vandens naudinga kita informacija.

Numojantiems į taisykles – baudos

Kaip teigė Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė, oficialiai įteisintų paplūdimių ir maudyklų rajone nėra, tačiau yra įrengtos maudymosi vietos prie tų vandens telkinių ir rekreacinių vietų, kurias yra pamėgę rajono gyventojai bei svečiai: Kretingos Dvaro parko I tvenkinio, Salanto upės (prie užtvankos), Juodupėnų tvenkinio, Kašučių ežero, Padvarių tvenkinio ties Kurmaičių kaimu, Darbėnų, Vydmantų ir Klibių tvenkinių. Šiuose 8-iuose vandens telkiniuose šiemet bus atliekami vandens kokybės tyrimai. Pirmieji tyrimai bus paimti gegužės 26 d., ir vėliau kartojami dukart per mėnesį iki maudymosi sezono pabaigos, tai yra rugsėjo 15-osios. Kretingos rajono savivaldybė 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu yra parengusi taisykles, kaip saugiai elgtis prie vandens ir vandenyje. Taisyklėse numatyta, kad pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 491 straipsnį padarius pažeidimą baudžiama nuo 16 iki 60 eurų bauda. Už pakartotinį nusižengimą – nuo 60 iki 140 eurų.

Atsižvelgus į Lietuvos gamtines sąlygas, maudymosi sezonas prasideda birželio 1d. ir baigiasi rugsėjo 15 d. Paplūdimių ir maudyklų lankymo valandos – nuo 7 iki 22 val. Besimaudantiems draudžiamose vietose arba draudžiamu laiku, taip pat – apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų numatyta bauda nuo 100 iki 300 eurų. Už pakartotinį šį administracinį nusižengimą bauda siekia 900 eurų.

-------------------------------------

• Rašyti komentarą (1)