Kas padeda pasiekti finansinę laisvę

Kaip reikėtų paskirstyti savo gaunamas pajamas, kaip turėtų būti paskirstomos išlaidos, kas galėtų motyvuoti taupyti ir apskritai kas tai yra finansinis raštingumas, „Pajūrio naujienų“ skaitytojams paaiškino Klaipėdos valstybinės kolegijos Verslo administravimo katedros lektorė Jolanta Kreišmonienė.

„Kažkur perskaičiau tokią citatą: „Tam, kad numatytumėme žmogaus ateitį, pakanka pažiūrėti, kam jis dabar leidžia pinigus ir skiria laiką!“ – kad finansinio raštingumo įgūdžiai reikalingi nuo mažens, kasdien ir visą gyvenimą, neabejojo lektorė.

Ji nepritarė požiūriui, kad galbūt dėl įvairių finansinių krizių apskritai neverta turėti atsargų: „Jei žmogus neturės santaupų, vadinamosios finansinės pagalvės, tai iš kokių pajamų jis gyvens, jei neteks darbo krizės metu? Iš tiesų, žmonės jau turėjo pasimokyti iš 2008 m. krizės – kad finansus reikia tvarkyti atsakingai ir kokios yra galimos pasekmės, to nepadarius. Bet kuriuo atveju, finansinių saugiklių įvairiomis formomis – pinigais, nekilnojamuoju turtu, žaliavomis – auksu, sidabru – turėti verta.“

Pagrindinės finansų valdymo taisyklės

Finansiniu raštingumu suprantamas gebėjimas tinkamai valdyti savo asmeninius finansus, gebėjimas suprasti finansinę informaciją ir ja pasinaudoti, priimant teisingus finansinius sprendimus, pradedant kasdienėmis išlaidomis ir baigiant ilgalaikiu finansiniu planavimu.

Gyvenant šiandieninėje vartotojiškoje visuomenėje, daugiausia laiko žmonės praleidžia uždirbdami pinigus ir juos išleisdami. O norint pasiekti finansinės laisvės arba kad gautų pajamų užtektų bent iki mėnesio pabaigos, iki kito atlyginimo, ir nereikėtų skolintis, būtina gebėti kontroliuoti uždirbamus ir išleidžiamus pinigus ir atsidėti jų ateičiai, t. y. taupyti.

„Nesvarbu kokį būdą tvarkyti asmeninius finansus asmuo bepasirinktų, būtina laikytis pagrindinių taisyklių: išlaidos turi būti mažesnės už pajamas; kaupti santaupas įvairiems nenumatytiems atvejams; ruoštis iš anksto būsimoms didelėms išlaidoms; skolintis atsakingai“, – paaiškino J. Kreišmonienė.

Nuo ko pradėti

Ieškantiems efektyvaus būdo valdyti savo išlaidas ir kartu taupyti, universalių taisyklių nėra, tačiau finansų specialistai siūlo tokius veiksmus: surašyti savo gaunamas pajamas ir išlaidas (mėnesio), peržiūrėti savo išlaidų struktūrą, t. y. kokioms prekėms ar paslaugoms daugiausia išleidžiama; planuoti ir kontroliuoti savo išlaidas; sudaryti, stebėti ir kontroliuoti savo asmeninį biudžetą. Planuojant biudžetą, būtina užsibrėžti finansinius tikslus: trumpalaikius ir ilgalaikius. Prie trumpalaikių tikslų priskiriami mažesnių santaupų reikalaujantys pirkiniai ar paslaugos, tarkim, mobilusis telefonas, kompiuteris, dviratis, kelionė, televizorius, baldai ir pan. Prie ilgalaikių – tokie, kuriems reikia ilgalaikių nuolatinių investicijų: būsto pirkimas, investavimas, taupymas vaikų mokslams ir pan. Galutinis tikslas: finansinė nepriklausomybė. Ką daryti, kad pasiektume užsibrėžtų tikslų, kad pavyktų sukaupti santaupų, įsigyti trokštamų gėrybių? Reikia sudaryti asmeninį ar šeimos finansinį planą, kuriame būtų numatyta, kokiomis priemonėmis to sieksime, ir stebėti, kaip sekasi jį vykdyti, kad laiku atpažintume finansines klaidas.

Šeimos finansai

Gyvenant šeimoje būtina išmokti drauge tvarkyti finansus. „Kadangi šeimą sukuria skirtingi žmonės ir kiekvienas jų gali turėti savo požiūrį ar patirtį apie asmeninių finansų tvarkymą, savitų įpročių, norų, pomėgių, labai svarbu nusistatyti taisykles dar tik pradedant bendrą finansinį gyvenimą“, – teigė J. Kreišmonienė.

Anot jos, kad nekiltų nesutarimų dėl skirtingų lūkesčių ir finansinių tikslų, patartina aptarti bendrąsias taisykles, nusistatyti bendrus finansinius tikslus ir prioritetus. Jeigu šeimoje nėra vaikų, šeimos finansų valdymo sistema turi būti aptarta ir suderinta tarp abiejų sutuoktinių. Svarbu išsiaiškinti, ar abu sutuoktiniai vienodai supranta tikslus, siekius, kam taupoma ir kaupiami pinigai. Tačiau, jeigu šeimoje yra vaikų, tuomet ir juos reikėtų įtraukti aptariant pagrindinius šeimos finansinius poreikius ir sprendimus. „Finansinę atsakomybę turi jausti abu sutuoktiniai“, – akcentavo lektorė.

Koks asmeninių finansų tvarkymo būdas būtų priimtiniausias?

J. Kreišmonienės pastebėjimu, vieno atsakymo nėra. Vieni naudojasi bendru biudžetu arba viena sąskaita, kitiems priimtiniau atskiros sąskaitos ir visos išlaidos – atskirai, treti dalį išlaidų apmoka iš bendros sąskaitos, dalį – iš asmeninių. „Kiekvienas šių būdų turi savų pliusų ir minusų. Tarkim, naudojantis viena sąskaita, gali kilti tam tikrų nesutarimų išleidus pinigus, jei sutuoktinių pajamos yra ne vienodos. Jei pasirenkamas bendras biudžetas, labai svarbu iš anksto sutarti, kokią dalį savo pajamų ar konkrečią sumą kiekvienas iš sutuoktinių gali išleisti savo nuožiūra, tarkim, pomėgiams, nes, priešingu atveju, asmeninės laisvės suvaržymas gali nuvesti į finansinę neištikimybę, kai pagražinama kaina, nuslepiama dalis pajamų ir panašiai. Finansus valdant atskirai, sudėtinga objektyviai įvertinti bendrą šeimos finansinę situaciją“, – patarimais pasidalino J. Kreišmonienė. Ji akcentavo: kokią procentinę dalį skirti atskiroms išlaidoms – kasdienėms išlaidoms, investicijoms, pramogoms, asmeninėms išlaidoms ir kt. – sutuoktiniai turi nutarti kartu. Bet kuriuo atveju, nustatant išlaidų ribas, reikėtų vadovautis sveiku protu, kad priimtas sprendimas leistų palaikyti abiem sutuoktiniams tinkamą ir norimą gyvenimo kokybę ir išsaugoti darną. Svarbu iškart sutarti, ir kokia dalis pajamų bus skiriama santaupoms ar kitiems bendriems finansiniams tikslams. „Nesvarbu, sutuoktinių pinigai bus bendrame katile ar atskirose sąskaitose, visos šeimos išlaidos turi būti valdomos, vadovaujantis esminiu principu – išlaidos neturi viršyti pajamų“, – dėmesį atkreipė lektorė.

---

Lektorės Jolantos Kreišmonienės patarimai, kaip paskirstyti pajamas:

*Kas mėnesį santaupoms paskirti iki 10 proc. pajamų sumos. Gavus papildomų finansinių įplaukų, atsidėti galima ir daugiau.

*Kitas būdas – vadinamoji taupymo taisyklė 50–30–20: 50 proc. pajamų skiriama būtinosioms išlaidoms – būstui, maistui, transportui ir mokesčiams už paslaugas; 30 proc. – kintančioms išlaidoms: laisvalaikiui, kultūros renginiams, drabužiams, avalynei, nenumatytiems pirkiniams; 20 proc. – taupymui.

*Vadinamasis 6 ąsočių metodas, leidžiantis paskirstyti pajamas į atskiras sąskaitas: 55 proc. pajamų skiriama kasdienėms išlaidoms ir sąskaitoms apmokėti; 10 proc. skiriama investavimui (šių pinigų nerekomenduojama išleisti, kol neįgyjama visiška finansinė laisvė); 10 proc. – ilgalaikiam taupymui (šias santaupas galima išleisti ilgalaikio vartojimo prekėms, pvz., buitinei technikai, automobiliui ir kt. įsigyti); 10 proc. – saviugdai, asmeniniam tobulėjimui; 10 proc. – pramogoms; 5 proc. – labdarai ir dovanoms.

„P. n.“ informacija

Reklama: faktoringas

• Rašyti komentarą (1)