|
|
|
Rajono švietimas: pandemijos iššūkiai ir išmoktos pamokos
Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė pripažino, kad šiuo pandemijos laikotarpiu švietimo sistema išgyvena ypač daug iššūkių, išbandymų ir savotiškos nežinomybės, kai, pasikeitus darbo pobūdžiui, mokykloms reikėjo persiorientuoti ir pereiti prie nuotolinio mokymo ir mokymosi. „Turime ir gerų žinių: artimiausiu laiku į kai kurias mokyklas sugrįžta keletas klasių, kurios, pagal galiojančią tvarką, dėl COVID-19 bus tiriamos kaupinių metodu, kuris numato galimybę tęsti, tai yra atlikti PRG testą, jeigu bendras kaupinio 5-ių mėginių testas bus teigiamas“, – naujieną pranešė A. Burbienė. Švietimo skyriaus duomenimis, kontaktiniu būdu nusprendė mokytis Simono Daukanto progimnazijos I ir IV klasės, Marijono Daujoto viena pirmų ir dvi ketvirtokų klasės, Pranciškonų gimnazijoje į mokyklą artimiausiomis dienomis sugrįš pirmokai ir antrokai. Tačiau ir šių klasių ne visi tėvai sutiko, kad vaikai sugrįžtų į mokyklą. „Tie vaikai, kurių tėvai vis dar nenori, kad jų atžalos mokytųsi tiesiogiai, bus mokomi kaip ir iki šiol, tai yra per nuotolį“, – paaiškino Švietimo skyriaus vedėja. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo metu renka duomenis, kiek rajonuose paskiepyta mokytojų dėl COVID-19, kiek – ne ir dėl kokių priežasčių. „Ministerija, apibendrinusi duomenis, norėtų priimti sprendimą kiek galint greičiau mokytojus ir mokytojus sugrąžinti į klases“, – pastebėjo A. Burbienė. – Ir per pirmą, ir per antrą karantiną mokyklos dirbo per nuotolį. Ko išmoko mokytojai ir mokiniai, su kokiais nesklandumais teko susidurti, mokant vaikus tokiu būdu? – „Pajūrio naujienos“ paklausė Švietimo skyriaus vedėjos A. Burbienės. – Vienas rimčiausių iššūkių – ugdymo turinio pritaikymas skaitmeninei erdvei, į kurią persikėlė ir bendravimas, ir bendradarbiavimas. O juk pagal prigimtinius dalykus mes esame įpratę matyti žmonių reakcijas, emocijas. Dirbant per nuotolį mokytojai, žinoma, ir mokiniai viso to neteko. Kaip niekad aktualu pasidarė pagalbos mokytojui teikimas, susijęs su skaitmeninių kompetencijų gilinimu, tobulinimu, nes pasikeitė darbo pobūdis ir priemonės: nebeliko vadovėlių, įprastų vaizdinių priemonių – reikėjo perkelti į virtualų turinį. Reikėjo išmokti vesti pamokas per nuotolį virtualioje aplinkoje sinchroniškai tai pačiai auditorijai. Dar vienas labai svarbus aspektas – kad kiekvienas mokinys dalyvautų mokymesi, nes sąlygos namuose – ne visiems vienodos, ir nebūtinai šiuo atveju turėtume kalbėti apie socialines grupes: juk ir tėvai dirba nuotoliu, vienu sykiu mokosi ne vienas vaikas ir pan. Šeimai kartu su mokykla teko spręsti, kaip organizuoti mokymąsi, kad mokytojas ne tik užtikrintų visų mokinių dalyvavimą ugdymo procese, bet kad ir nebūtų atotrūkio, visiems gyvai susirinkus į pamokas.
– Ar pavyko visa tai padaryti? – Galutinį rezultatą pamatysime, kai sugrįšime į mokyklas dirbti gyvai, nes dabar matome tam tikra prasme iškreiptą vaizdą: vertinant pasiekimus, vienų jie – gerokai aukštesni, kitų – žemesni. Ne kiekvienam mokiniui tinka nuotolinis mokymas, ir pastebime, kad išryškėjo vaikų mokėjimo mokytis kompetencijos stoka – vaikai nesavarankiški, ir vertinimas nėra iš dalies objektyvus, nes daliai vaikų pagelbėjo tėvai, vyresnių klasėse atsiranda ir nesąžiningumo – nusirašinėjimo – faktorius. Tad, kaip bus mokiniams sugrįžus į klases, stebėsime ir įvertinsime mokymosi per nuotolį praradimus. – Kokias pamokas, dirbdama nuotoliu, išmoko pedagogų bendruomenė? – Iššūkis, kurį reikėjo įveikti mokytojams, visų pirma išaugino skaitmenines kompetencijas, suvienijo mokytojų bendruomenę ir išryškino dalinimosi kultūrą. Tai, manau, taps viena naujų darbo krypčių, – vis dėlto svarbu, kad ta patirtis, kurią sukaupėme per karantiną, išliktų ir jam pasibaigus ir kad kuo daugiau žinių paskleistume kurdami skaitmeninį ugdymo turinį. Tai daryti skatintų ir didelio proveržio švietime sulauktume, jeigu skaitmeninė ugdymo aplinka su turiniu būtų sukurta nacionaliniu lygiu. Išspręstume daug problemų: mokytojams atsirastų daugiau laiko ugdymui organizuoti, gilinti mokinio individualią pažangą, ją stebėti, turėdamas medžiagą mokytojas galėtų redaguoti turinį, diferencijuoti jo panaudojimą, be abejo, papildyti, nes kūrybingas mokytojas visada ieško naujovių, tačiau bazę turėti yra būtina. Dar vienas svarbus dalykas, ką mums pavyko padaryti su švietimo bendruomene, mokyklų vadovais, – dar pandemijos pradžioje susitarti, kad, įvertinę visus pranašumus ir trūkumus, mokymui pasirenkame vieningą platformą – Temss programą. Tai leido visiems kartu mokytis, taupyti lėšas, Vien tai, kad mokytojai dirba ne vienoje įstaigoje, o keliose, to paties įrankio taikymas sumažino laiko kaštus, o mokiniai – broliai ir sesės gali vienas kitam padėti be didesnių kliūčių. Svarbu buvo ir tai, kad ši programa atitinka teisės aktus dėl asmens duomenų apsaugos. – Ką dar mokykloms padiktavo koronaviruso pandemija? – Pamatėme, kaip svarbu turėti ir įsigyti kompiuterinės įrangos. Mūsų rajono mokyklos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokiniams išdalinti gavome 690 planšetinių kompiuterių ir 20 nešiojamų kompiuterių, mokytojams buvo skirti 43 nešiojami kompiuteriai. Mokyklos tikrai išsprendė mokymosi priemonių trūkumo problemą – jeigu reikėjo, skolino vaikams iš savo resursų, pasirūpino ir interneto prieiga. Iš esmės, vaikų aprūpinimas techninėmis priemonėmis rajone vyko tikrai sklandžiai. Laikmetis padiktavo, kaip svarbu mokyklų materialinės bazės atnaujinimas. Tarkim, šiuo metu pagal Nacionalinės švietimo agentūros parengtą priemonių planą 5-iose rajono diegiamas taip vadinamas kokybės krepšelis – mokyklos gauna lėšų materialinei bazei atnaujinti. Europos Sąjungos lėšos sudaro 268 tūkst. Eur, mūsų Savivaldybė prisidėjo 41 tūkst. Eur. Projekte dalyvaujančios mokyklos yra suplanavusios daug gerų dalykų: pavyzdžiui, vienoje jų atsiras gamtos mokslų laboratorija, diegiamos virtualaus turinio diferencijuotos užduotys, kitoje – steigiamos kalbų mokymosi laboratorijos, trečiose bus įgyvendinamas pagalbos mokiniui modelis, rengiami programavimo užsiėmimai, steigiami visos dienos mokinių klubai ar dailės studija. Tai – mokymo pasiekimų gerinimo projektas, manau, duosiantis gerų rezultatų. – Švietimo skyrius savo tinklalapyje skelbia, kad parengtas ketverių metų Mokyklų tinklo pertvarkos planas. Ką jis žada ir kodėl reikėjo jį parengti? – Mokyklų tinklo pertvarkos planą rengti įpareigoja Švietimo įstatymas, ir šio įpareigojimo tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės švietimą, didinti jo prieinamumą už protingą valstybei ir savivaldybėms kainą. Visi pakeitimai, kurie numatomi dabar parengtame plane, galėjo įvykti pagal buvusį planą, kuris numatė, kad Grūšlaukės ir Baublių mokyklos-daugiafunkciai centrai taptų skyriais: Grūšlaukė – Darbėnų gimnazijos, Baubliai – Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro. Kas atsitiko, laiku nepriėmus sprendimų? Į Grūšlaukės mokyklą šių mokslo metų pradžioje neatėjo nė vienas penktų-aštuntų klasių vaikas, ir mokykla liko su ikimokykliniu, priešmokykliniu ir pradiniu ugdymu. Iš viso dabar Grūšlaukėje mokosi 39 vaikai, kai, palyginti, mokėsi per 50 mokinių. Baubliuose dabar mokosi 55 vaikai, iš kurių bendrojo ugdymo – 34 mokiniai. Tačiau bėda kita – Baubliuose visos klasės yra jungtinės, o V–VI – nepilna: mokosi 3 penktokai ir 2 šeštokai. Grūšlaukės ir Baublių mokykloms tapus skyriais, juose išliktų suaugusiųjų švietimas, ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas. Šį parengtą planą įvardiname kaip minkštąjį, kadangi rajone mokyklų tinklas sutvarkytas, ir su kitomis rajono mokyklomis nebesusijęs. O jeigu kas nors ir bando sakyti, kad taip naikinamos mokyklos, jie – neteisūs: taip nėra, ir mokyklos gyvavimo garantas visais laikais buvo, yra ir bus mokiniai. --- Kretingos rajone ugdomi 6 tūkst. 10 vaikų: 1 tūkst. 288 – ikimokyklinio amžiaus, 353 – priešmokyklinio ugdymo, 4 tūkst. 369 – bendrojo ugdymo mokinių. Dirba apie 600 pedagogų, veikia 18 mokyklų, Pranciškonų gimnazija, 3 neformaliojo švietimo įstaigos – 2 meno ir 1 sporto mokyklos.
|
|
