Į fizinį aktyvumą – per pagarbą savo kūnui ir protui

Klaipėdos valstybinės kolegijos Kineziterapijos ir grožio terapijos katedros lektorė Daiva Stančaitytė: „Linkiu pajausti pagarbą savo kūnui ir protui, tai yra – sau pačiam.“

Šiuolaikinis žmogus, stiprindamas savo fizinę ir dvasinę sveikatą, gerai žino, kad fizinis aktyvumas – vienas veiksnių, lemiantis gyvenimo kokybę. Tačiau kasdienė rutina, begalinis tempas dažnai prigesina motyvaciją, kurios labai norėtųsi savyje atrasti be žodžio „prisiversti“. Kaip įkvėpti save, nuo ko pradėti, kokio tikėtis rezultato, kas apskritai yra fizinis aktyvumas, mintimis pasidalino Klaipėdos valstybinės kolegijos Kineziterapijos ir grožio terapijos katedros lektorė Daiva Stančaitytė.

„Mano nuomone, – teigė ji, – fizinis aktyvumas – tai gyvenimo būdas, kurį pasirenka pats žmogus.“

Kad atsirastų noras vis labiau ir labiau būti fiziškai aktyviam, labai palanku bendrauti su tais žmonėmis, kurie myli judesį ir yra kasdienoje fiziškai aktyvūs. Kad atsirastų motyvacija, svarbu leisti žmogui pajausti, ko iš tikro jis nori, – tai yra kiekvieno žmogaus laisvas pasirinkimas. „Turėtume ne teisti, ne smerkti, ne įkalbinėti, ne įrodinėti, ne spausti, o kantriai, geranoriškai, draugiškai būti šalia ir duoti laiko pasirinkti. Žmogui labiausiai atliepia viduje, padeda surasti įkvėpimo ir patikėti savimi, kai jis mato stiprius pavyzdžius – autoritetas daug veiksmingesnis savo darbais, o ne žodžiais“, – įsitikinusi lektorė.

Ji papasakojo tokią pamokančią istoriją: „Atėjo motina su vaiku pas išminčių ir guodžiasi, kad jos vaikas valgo vien tik saldainius ir visiškai atsisako valgyti kitokį maistą. Moteris prašo jo, kad jis lieptų vaikui nevalgyti saldainių. Išminčius sako: „Gerai, bet ateikite pas mane po dviejų savaičių.“ Moteris su vaiku atėjo po dviejų savaičių, kaip ir buvo sakęs išminčius. Vyras meiliai kalbasi ir po kiek laiko sako vaikui: „Nevalgyk daugiau saldainių, tu turi klausyti motinos ir valgyti įvairų maistą.“ Moteris paklausė: „Kodėl jūs to nepasakėte iš karto?“ Išminčius atsakė: „Pirma aš pats turėjau nevalgyti saldainių bent dvi savaites, kad tai galėčiau pasakyti jūsų vaikui.“

„Taigi asmeninė patirtis yra labai svarbi, kad kitas tave išgirstų“, – pamokančią istoriją apibendrino D. Stančaitytė. Anot jos, taip pat svarbu, kad pasirinkta fizinio aktyvumo forma žmogui teiktų džiaugsmą: pavyzdžiui, bėgioju – tai bėgu ir džiaugiuosi, o ne bėgu tam, kad taip man pasakė, kad tai yra naudinga, kad reikia nubėgti būtent kažkiek kilometrų ar bėgti kažkiek laiko.

„Iš tiesų žmogus, pasirinkdamas fizinio aktyvumo formą, nori patirti jam svarbią būseną ar jausmą. Ir jeigu jis nepatiria tos būsenos, kurios tikėjosi, jis nusimena, nuliūsta, netgi supyksta ir sako, kad fizinis aktyvumas jam nepatinka“, – teigė lektorė, akcentuodama esminius principus – žmogus pats renkasi, kokia forma jis nori būti fiziškai aktyvus, ir jis renkasi, kokiu jausmu, būsena jam norisi primaitinti, prisotinti, užpildyti savo kūną ir protą fizinio aktyvumo metu.

Jausmai ar būsena kaip pavyzdys galėtų būti: jėga, ištvermė, stiprybė, valia, ramybė, džiaugsmas, pasitikėjimas, drąsa, pagarba, gerumas, dėkingumas, geranoriškumas, draugiškumas, meilė ir pan.

Žmogus sveiksta ir stiprėja, kai sąmoningai pats pasirenka jausmą ar būseną ir fizinio aktyvumo formą. „Jei vieno kurio nors komponento atsisakome, norimo rezultato – stipraus imuniteto, sveikatos, puikios fizinės ir psichologinės savijautos – bus sunkiau pasiekti. Todėl labai palanku nuolat save stebėti, būti sau dėmesingam, svarbu nuolat sau priminti, kad renkuosi, kokius jausmus ar būseną noriu jausti savo viduje, kai atlieku paties pasirinktą veiksmą. Ir kaip pasekmė to ateina stiprus imunitetas, stiprus kūnas, sveikata, grožis, ramybė, džiaugsmas, puiki kūno ir proto savijauta“, – remdamasi savo patirtimi kalbėjo D. Stančaitytė, atkreipdama dėmesį, kad šie principai tinka visose gyvenimo situacijose, svarbu tai praktikuoti, taikyti, daryti kiekvieną dieną.

D. Stančaitytė pati praktikuoja jogos pratimus, meditaciją, mėgsta gamtą ir stengiasi kuo dažniau pabūti miške ar prie jūros. „Man patinka bėgti savo lėtu ritmu ir džiaugtis. Kai atšyla orai, darau jogos pratimus pievoje arba prie jūros. Bėgdama arba darydama pratimus stengiuosi sąmoningai kvėpuoti ir pajusti, kaip fizinis kūnas stiprėja, maitinasi gyvybine energija, kaip vidus prisipildo džiaugsmo ir laimės vien todėl, kad aš esu“, – linkėdama kiekvienam atrasti savo fizinio aktyvumo kelią, kalbėjo D. Stančaitytė, tvirtindama, kad vien nuo minties, kad aš pats tai atradau, viduje atsiranda daug jėgos, tvirtybės ir pasitikėjimo.

„Sveikatos“ informacija

• Rašyti komentarą (0)