|
|
|
Salantų seniūnija – renovacijos eilės gale
Vienas didžiausių pastatų Salantų miesto centre, kuriame glaudžiasi dvi seniūnijos, paštas ir biblioteka, statytas daugiau kaip prieš 60 metų ir nėsyk kapitaliai neremontuotas. Pamažėl griūvantis statinys, deja, atsidūrė pačiame Kretingos rajono savivaldybei priklausančių statinių renovacijos eilės gale. Kainuotų per 100 tūkst. Eur Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Violetos Turauskaitės žodžiais, Savivaldybė yra sudariusi renovuojamų administracinių pastatų eilę: dabar renovuojamas Kūlupėnų seniūnijos pastatas, šiemet turėtų prasidėti Darbėnų seniūnijos pastato atnaujinimas. Šiemet taip pat bus pradėtas Vilniaus g. Nr. 8, arba buvusios viešosios bibliotekos, pastato renovacijos projekto rengimas. Ir tik po šių darbų numatytas pastato Salantuose, kur po vienu stogu įkurdintos dvi – Salantų miesto ir Imbarės – seniūnijos, renovacija. Vadinasi, laukti reikės bent kelerius metus. Pastato Salantuose renovacijos darbai, specialistų skaičiavimu, kainuotų per 100 tūkst. Eur. Salantų miesto seniūno Kazimiero Galdiko teigimu, seniūnijos pastatas statytas 1959 m. Per tą laiką jo fasadas tik sykį perdažytas, prieš 8–9-erius metus buvo pakeistas sukiuręs stogas. „O patalpas viduje, kiek galėjome, tiek remontavome iš seniūnijos lėšų – padarėme vadinamąjį kosmetinį remontą. Tik biblioteka buvo sutvarkyta Savivaldybės rūpesčiu“, – kalbėjo seniūnas.
Antklodę – į savo pusę? Dėl itin prastos būklės pastato susirūpino salantiškių išrinkti tarybos nariai Vitalija Valančiutė ir Stasys Kaniava. „Iškėliau šią problemą šiemet Biudžeto ir finansų komitete, prieš svarstant rajono Savivaldybės biudžetą. Visi tarybos nariai dėlioja savo prioritetus, bet niekam – nei praėjusios, nei šios kadencijos – politikams neužkliūva šis Salantų pastatas. Nors jo būklė – apgailėtina: byra tinkas, lietvamzdžiai prakiurę. Mano galva, Kūlupėnų ir Darbėnų seniūnijų pastatai buvo geresnės būklės, bet juos renovuoja, o Salantų nė 2022–2023 m. strateginiuose planuose nenumatė“, – apgailestavo S. Kaniava. Vienas vaiduoklis – buvęs restorano pastatas, metų metais ėjęs iš rankų į rankas, pačiame centre jau baigiamas tvarkyti: jį įsigijusi mažeikiškių įmonė„Grūstė“ ten įrengs modernų prekybos centrą. „Salantiškiai apie tą restoraną anksčiau sakydavo „no tėkros bobis“, bet dabar jau apie griūvantį seniūnijų pastatą taip sako. Nuskilęs, nužaliavęs jis, – papildė V. Valančiutė. – O kiek daug žmonių, ypač vasaromis, prošal iš Palangos į Platelius pravažiuoja. Kiti sustoja papietaut „Pakalnutėj“ – mašinų privažiuoja pilnas kiemas, o biudžete nėra pinigų pastatą remontuot. Ir kuo toliau, tuo labiau jis grius ir teks investuoti dar daugiau. Suprantu, kad tą sudurstytą biudžeto antklodę kiekvienas tempia į savo pusę. Betgi mums, salantiškiams, savi marškiniai arčiau kūno – esame čia ir matome tą griuveną kasdien.“ Mokinių karta – statybų aikštelėje V. Valančiutės žodžiais, nors seniūnijos priklauso rajono Savivaldybės administracijai, vis dėlto Salantai labiau kyla ir gražėja dėl privačių ir visuomeninių iniciatyvų: ne vien įmonė „Grūstė“ renovavo buvusį restoraną – dar anksčiau bendruomenė iš ES projekto lėšų sutvarkė miesto centrą, atnaujino senąjį parką. „Gerai, kad nors kitas miestelio skaudulys – Salantų gimnazijos renovacija, užtempta ir trukusi 14 metų, pagaliau baigta. Įsivaizduokit, viena mokinių karta užaugo statybų aikštelėje“, – apmaudą išliejo V. Valančiutė. Ji sakė, kad rajono taryboje išgirdę nerašytą pažadą, kad, privatizavus objektus Salantuose, lėšas atiduos jų miesto reikmėms. „Bet buvo privatizuota internatinė mokykla, senoji biblioteka, kur dabar įsikūręs prekybos centras „Aibė“, tačiau Savivaldybėje atsirado „degančių“ objektų, ir mūsų lėšos nuplaukė į juos. Dar liko viltis, kad, pardavus meno mokyklą, kuri iki rudens jau turi išsikelti į gimnaziją, lėšos atiteks Salantams“, – vylėsi V. Valančiutė.
|
|
