|
Akiratyje – melioracijos grioviai
Sudėlioti ir atlikti kuo daugiau darbų, atsakingai ir kruopščiai išanalizavus prašymus padėti ūkininkams – tai iššūkiai, kuriuos bandys įveikti nuo šio sausio pradžios Kretingos rajono Žemės ūkio skyriuje už melioraciją atsakingu specialistu dirbti pradėjęs konkursą į šias pareigas laimėjęs kretingiškis Artūras Narmontas. Į klausimą, kodėl iššūkiai, atsakė pats specialistas: melioracijos būklė visoje Lietuvoje sulig kiekvienais metais blogėja, o finansavimas – gerokai per mažas. Kretingos rajone taip pat labai daug tvarkytinų griovių. Vienam griovio kilometrui išvalyti ir čia esamiems melioracijos statiniams sutvarkyti reikia apie 10–13 tūkstančių eurų. Pernai buvo valomi Vydmantų ir Rūdaičių kadastro vietovėse esantys grioviai, šiemet bus organizuojami konkursai griovių valymo darbams Kalniškių, Raguviškių ir Jokūbavo kadastro vietovėse. Kaip sakė A. Narmontas, 2020-aisiais melioracijos darbams rajone buvo skirta 251 tūkst. eurų, šiemet – 201 tūkst. eurų. Būtent po 201 tūkstantį eurų iš biudžeto skiriama kasmet, tačiau pernykščias melioracijos lėšas papildė dar 50 tūkst. eurų, kuriuos skyrė Žemės ūkio ministerija. „Mano požiūriu, melioracijai skiriamos lėšos – per mažos, reikėtų milijono eurų“, – įsitikinęs pašnekovas. Anot jo, rajone yra daug drenažo problemų – kai kurios sistemos, įrengtos prieš 50 metų, akivaizdžiai pasenusios, privalu rekonstruoti. Žemės ūkio skyrius gauna ir nemažai ūkininkų nusiskundimų dėl apsemtų plotų jų dirbamuose laukuose. Gavęs kadastro numerius bei turėdamas melioracijos planus, specialistas važiuoja apžiūrėti į vietą. Jei tai problema dėl griovių ar drenažo, įtraukia į darbų sąrašą. Bet pagal Melioracijos įstatymą Savivaldybė gali tvarkyti tik pagrindinius melioracijos griovius bei tuos vandens rinktuvus, kurie yra dvylikos su puse diametro ir didesni, priklauso valstybei.
„P. n.“ informacija
|