|
|
|
Didžiausia jaunimo problema – bloga psichinė sveikata
Šiuo laiku itin aktuali tobulumo problema – socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „Instagram“, siekiama, kad viskas būtų idealu, be kruopelytės sunkumų, blogio ar tų tamsių dienų, kurias savo gyvenime patiria kiekvienas. Tobulumo siekis ypač būdingas jauniems besiformuojantiems žmonėms, kurių psichinė sveikata lengvai pažeidžiama. Iš Palangos kilusi Vilniaus universitete studijuojanti Deimena Baužytė teigė, kad egzistuoja daugybė priežasčių, dėl ko žmogaus psichinė sveikata menksta. Pamirštama skirti laiko poilsiui Frazę „psichinė sveikata“ (angl. k. „mental health“) girdime vis dažniau. Kyla klausimas: kas tai? Deimena Baužytė psichinę sveikata apibūdino taip: „Psichinė sveikata yra emocinė, psichologinė būklė, tai yra žmogaus viduje tūnančios emocijos ir iš vidaus kylančios mintys, kurios lemia, visų pirma, mūsų požiūrį į kasdien vykstančius įvykius ir turi didelę įtaką mūsų gyvenimo kokybei, fizinei sveikatai. Konkrečių pavyzdžių nenoriu pateikti, nes dar nesu baigusi atitinkamų studijų ir nesu specialistė, tačiau galiu užsiminti, kad sąsaja tarp ilgą laiką jaučiamų neigiamų emocijų ir peršalimo yra stipri. Mintys ir vidinis nusiteikimas turi didesnę įtaką žmogui negu apie tai yra kalbama. Informacijos apie emocijų ir sveikatos tarpusavio ryšį internete, knygose yra apstu, todėl žinių kaupimas šia tema gali padėti žmogui lengviau suprasti patį save ir prisidėti prie sveikatos palaikymo.“ Pasak pašnekovės, pastaruoju metu vis labiau atkreipiamas dėmesys, kodėl psichinė sveikata sutrinka arba pablogėja. Paklausus merginos, kas žlugdo žmogaus psichinę sveikatą, ji nedvejodama atsakė – XXI a. vyraujanti skubėjimo-darbo, kaip pirmojo prioriteto, tendencija: „Dažnai minima, kad įtemptas gyvenimo būdas šiame amžiuje gyvenančius vidutinio amžiaus žmones daro 19 proc. labiau įsitempusius negu žmones, gyvenusius 1990 m. Galima teigti, kad XVIII a. pabaigoje prasidėjęs pramonės perversmas, kuris paskatino milžinišką sparčiai tobulėjusią ekonominių ir socialinių pokyčių epochą, kuria ir šiandien žmogaus pasąmonėje įkyriai vis kartoja, kad svarbiausia gyvenime yra darbas, pinigai, kuo didesnis produktyvumas. Žmonėms būtina jausti ribą tarp tikrojo gyvenimo džiaugsmo, kylančio iš gyvenimo esamu momentu – čia ir dabar, ir tarp darbo, nes šios dvi sferos, jei žmogus jaučia didelį krūvį ir pripranta prie jo, kartais ima tarpusavyje painiotis.“ Šiuo laiku itin aktuali tobulumo problema – socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „Instagram“, siekiama, kad viskas būtų idealu, be kruopelytės sunkumų, blogio ar tų tamsių dienų, kurias savo gyvenime patiria kiekvienas. Tobulumo siekis ypač būdingas jauniems besiformuojantiems žmonėms, kurių psichinė sveikata lengvai pažeidžiama. Iš Palangos kilusi Vilniaus universitete studijuojanti Deimena Baužytė teigė, kad egzistuoja daugybė priežasčių, dėl ko žmogaus psichinė sveikata menksta. Pamirštama skirti laiko poilsiui Frazę „psichinė sveikata“ (angl. k. „mental health“) girdime vis dažniau. Kyla klausimas: kas tai? Deimena Baužytė psichinę sveikata apibūdino taip: „Psichinė sveikata yra emocinė, psichologinė būklė, tai yra žmogaus viduje tūnančios emocijos ir iš vidaus kylančios mintys, kurios lemia, visų pirma, mūsų požiūrį į kasdien vykstančius įvykius ir turi didelę įtaką mūsų gyvenimo kokybei, fizinei sveikatai. Konkrečių pavyzdžių nenoriu pateikti, nes dar nesu baigusi atitinkamų studijų ir nesu specialistė, tačiau galiu užsiminti, kad sąsaja tarp ilgą laiką jaučiamų neigiamų emocijų ir peršalimo yra stipri. Mintys ir vidinis nusiteikimas turi didesnę įtaką žmogui negu apie tai yra kalbama. Informacijos apie emocijų ir sveikatos tarpusavio ryšį internete, knygose yra apstu, todėl žinių kaupimas šia tema gali padėti žmogui lengviau suprasti patį save ir prisidėti prie sveikatos palaikymo.“ Pasak pašnekovės, pastaruoju metu vis labiau atkreipiamas dėmesys, kodėl psichinė sveikata sutrinka arba pablogėja. Paklausus merginos, kas žlugdo žmogaus psichinę sveikatą, ji nedvejodama atsakė – XXI a. vyraujanti skubėjimo-darbo, kaip pirmojo prioriteto, tendencija: „Dažnai minima, kad įtemptas gyvenimo būdas šiame amžiuje gyvenančius vidutinio amžiaus žmones daro 19 proc. labiau įsitempusius negu žmones, gyvenusius 1990 m. Galima teigti, kad XVIII a. pabaigoje prasidėjęs pramonės perversmas, kuris paskatino milžinišką sparčiai tobulėjusią ekonominių ir socialinių pokyčių epochą, kuria ir šiandien žmogaus pasąmonėje įkyriai vis kartoja, kad svarbiausia gyvenime yra darbas, pinigai, kuo didesnis produktyvumas. Žmonėms būtina jausti ribą tarp tikrojo gyvenimo džiaugsmo, kylančio iš gyvenimo esamu momentu – čia ir dabar, ir tarp darbo, nes šios dvi sferos, jei žmogus jaučia didelį krūvį ir pripranta prie jo, kartais ima tarpusavyje painiotis.“ Panašios situacijos pavyzdį mergina pateikė ir iš savo asmeninės patirties. „Besimokant gimnazijoje klasės draugai, norėdami kuo geriausių rezultatų iš kontrolinio darbo ar jau laikydami valstybinius brandos egzaminus, ruošdamiesi atitinkamam atsiskaitymui praleisdavo valandų valandas, nepaisant to, kad jų kūnai jau reikalaudavo poilsio. Peržengus pervargimo ribą, atsiskaitymo dieną nepasisekdavo parodyti visų žinių ir gauti tokio gero pažymio, kokį tas žmogus galėjo gauti. Ir visa tai kilo iš to siekio dirbti, pasirodyti geriausiai. Maksimalizmas yra naudinga savybė siekiant karjeros aukštumų, tačiau palaikyti darbo-poilsio balansą reikia“, – sakė pašnekovė. D. Baužytės teigimu, laiko stoka pailsėti veda emocinio išsekimo link, o lyginimasis su kitais gali žmogų palaužti. Ji akcentavo, kad savęs lyginimas su kitais taip pat gali sutrikdyti psichinę sveikatą: „Darbas ir aukštumų siekiamybė kartais tampa vienintele galvoje besisukančia mintimi, mumyse užmezgančia materialumo gausybės troškimą, o palaipsniui ir savęs lyginimą su kitais žmonėmis, pavyzdžiui, vienmečiais, pasiekusiais daugiau negu tu šiuo metu esi pasiekęs.“ Taip pat svarbu yra gebėjimas sustoti ir pažvelgti į gyvenimą iš šono, prisimenant, koks žmogus iš tiesų yra: „Gyvenimas įdomus tuo, kad, nors ir žinome tiesą, nesielgiame pagal ją, esame žmonės, o ne robotai. Beveik visada turime išlaukti ar patirti įvykį, priversiantį mus elgtis kaip mūsų pripažintoje tiesoje – kad suvoktume jos tikrumą iš savo paties vidaus ir imtume ją realiai taikyti savo gyvenime“, – tikino pašnekovė. Psichinės sveikatos palaikymas Norint palaikyti gerą savo psichinę sveikatą reikia įdėti daug darbo. Studentė D. Baužytė išskiria keletą būdų, kurie susipina tarpusavyje. „Pirmiausia reikia suprasti, kad meilė ir dėmesys sau yra psichinės sveikatos branduolys. Kadangi esame žmonės, turintys emocijų, užsisklendimas savyje mus stabdo nuo normalaus bendravimo ir emocijų išsakymo. Norint pasiekti laimę ir džiaugsmą išoriniame pasaulyje, turime atrasti save ir tą asmenį besąlygiškai pamilti. Jūs esate vienintelis asmuo, kuris pažįsta jus geriausiai, visi kiti žmonės jus mato tik iš savo perspektyvos“,– teigė mergina. Taip pat ji tvirtino, kad meilė sau prasideda, kai žmogus nebijo investuoti laiko į savęs supratimą ir išdrįsta pasakyti netinkamiems dalykams „ne“. „Šis pandemijos laikotarpis, kai liekame namuose, nėra pats lengviausias psichologiniu atžvilgiu. Dauguma, jei to nedarė anksčiau, buvo priversti stoti į akistatą su savimi. Darbas su savimi gali pasirodyti kur kas sunkesnis proceso metu negu iš pradžių. Akistata su savo šešėliu gali gąsdinti, o suvokimas, kas esi iš tiesų, – net pravirkdyti. Sunku pripažinti savo blogąsias savybes, kurių kartais nepastebime arba bandome nuslėpti nuo savęs. Vis dėlto, jei nesinori keistis, gyvenimas pradeda siųsti žmones ar situacijas kaip pamokas, kurių iš pradžių nesuvokiame. Jei pavyks suprasti, kad viskas, kas vyksta gyvenime, yra skirta mūsų pačių tobulėjimui, kad ir kaip tuo momentu būtų skaudu, gyvenimas taps lengvesnis.“ Pašnekovė pridūrė, kad psichinės sveikatos žlugdymo priežasčių atradimas ir noras keisti save į gera arba gebėjimas susitaikyti, pamilti savo blogąsias savybes yra vienas didžiausių asmeninių laimėjimų, tai – didelis žingsnis meilės sau link. „Žingsnis po žingsnio žmogus ima link savo tikslo judėti. To proceso rezultatas aiškus – laimė ir gera psichinė sveikata. Ją gali padėti palaikyti psichologai ar psichoterapeutai, bet didžioji dalis geros savijautos priklauso nuo paties žmogaus. Joks kitas asmuo negali sukurti kitam laimės. Meilė yra atsakymas į visus klausimus“, – tikino studentė.
Viltė KNIEŽAITĖ
„P. n.“ akademijos narė
|
|
