Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
2014 m. Palangos kapinėse įrengti penki tiesūs 18-os kriptų bei du apvalūs 40-ies kriptų kolumbariumai.

Šį pavasarį planuojama pradėti Palangos kapinių plėtrą: siekiant padidinti laidojimo vietų skaičių, jau parengtas kapinių plėtros techninis projektas ir išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Juo numatyta sutvarkyti ir laidojimui pritaikyti teritoriją kapinių šiaurinėje pusėje.

Naujos kapavietės ir kolumbariumai

Įgyvendinus šį projektą, apimantį beveik 4 tūkst. 400 kv. metrų plotą tarp Laidojimo namų, senųjų kapinių ir dabar veikiančių kapinių šiaurinėje pusėje, čia atsiras 627 papildomos kapavietės, kurių kiekvienoje – po 2 laidojimo vietas.

Išplėsti numatyta ir naujosiose kapinėse esantį kolumbariumą – įrengti analogiškus jau esantiems 5 vienpusius pilko granito kolumbariumo blokus su 90 nišų, kuriose bus galima talpinti 360 urnų, ir 2 apvalius kolumbariumus su 80 nišų – jose bus galima talpinti 320 urnų.

Taip pat bus nutiesta šaligatvio jungtis tarp senųjų ir naujųjų kapinių, teritorijoje bus įrengtas apšvietimas, vandentiekis, atnaujintos automobilių stovėjimo, atliekų konteinerių aikštelės. Projektą planuojama pradėti įgyvendinti pavasarį.

Pasirūpinta iš anksto

Palangos miesto kapinės paskutinį kartą išplėstos buvo 2009 m. – į šiaurę nuo senųjų kapinių amžinojo poilsio vietai buvo skirta beveik 120 arų teritorija, kurioje numatyta vietos 806 kapavietėms. Šio sprendimo palangiškiai laukė ilgai, o sulaukę išties džiaugėsi, mat neturėję šeimos kapaviečių senosiose kapinėse žmonės savo artimuosius turėjo laidoti už keliolikos kilometrų nuo Palangos esančiose Šventosios kapinėse.

Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė UAB „Palangos komunalinis ūkis“ projektų vadovė Veronika Alšauskaitė, šiuo metu Palangos kapinėse yra likę apie 150 kapaviečių. „Kasmet vidutiniškai įrengiama 50–70 naujų kapaviečių, todėl darytina prielaida, kad kapaviečių pakaks 2–3 metams“, – prognozavo ji.

V. Alšauskaitė priminė, kad paskutinis pakeitimas, susijęs su Palangos kapinėmis, buvo 2014 m. įrengtas kolumbariumas. Tada čia iškilo penki tiesūs 18-os kriptų ir du apvalūs 40-ies kriptų kolumbariumai.

„Kiekvienoje kriptoje galima laidoti 4 urnas – dažniausiai taip laidojami vienos šeimos ar vienos giminės nariai, – tad iš viso Palangos kolumbariume buvo vietos 700 urnų. Kasmet čia užimama apie 15–20 kriptų, šiuo metu laisvų yra apie 60, tad laidojimo vietų galėtų pakakti dar 3–4 metams“, – sakė projektų vadovė.

Palangos kapinėse šalia sesers Antaninos Tiškevičiūtės (1901–1920), kurios palaikai iš rūmų koplyčios perkelti 1956 m., amžino poilsio atgulė grafas Alfredas Marija Tiškevičius (1913–2008). Antkapį užsisakė ir jų teta grafaitė Marija Tiškevičiūtė (1871–1941), mirusi tremtyje Sibire.

Skaičiuoja trečią šimtmetį

Palangos katalikų kapinės iš centro į šiaurės rytus nuo miestelio iš jo centro iškeltos 1824 m., jose paskirta teritorija ir kitatikiams – evangelikams-liuteronams ir pravoslavams – laidoti.

Būsimose kapinėse dar 1815 m. už parapijiečių ir aukotojų pinigus pastatyta medinė aštuoniakampė koplyčia, skirta Šv. Marijos Magdalenos garbei. Vertingas buvo koplyčios dviejų aukštų altorius, kurio centre buvo Šv. Petro atvaizdas, aukščiau – drobėje tapytas Šv. Marijos Magdalenos paveikslas. Karo metu koplyčia apiplėšta, sunaikintas inventorius, neišliko ir paveikslai.

Apie 1931 m. kapinės praplėstos, senosios ir naujosios kapinės aptvertos tvora. 1983 m. Palangos kapinės uždarytos, nes nebebuvo laisvų laidojimo vietų.

Palangos senųjų kapinių teritorijoje yra 5 kultūros paveldo objektai: medinė koplyčia, vertinga kaip XIX a. I pusės medinės sakralinės liaudies architektūros tradicijų pavyzdys, Paulauskų kapo antkapinė koplytėlė, aviakonstruktoriaus Broniaus Oškinio (1913–1985), kalbininko Antano Vireliūno (1887–1925), kompozitoriaus Balio Dvariono (1904–1972) kapai.

Priglaudė paskutinįjį Palangos grafą

Šiaurinėje koplyčios pusėje, šeimos kapavietėje, šalia sesers Antaninos, amžinojo poilsio atgulė Lietuvos-Lenkijos bajoras, Lelijos herbo grafas, Palangos miesto garbės pilietis (1997) grafas Alfredas Marija Tiškevičius. Gimęs 1913 m. lapkričio 17 d. Krokuvoje, vaikystę ir jaunystę praleidęs Palangoje, Lietuvai atgavus nepriklausomybę atvykdavęs poilsiauti į Palangą, A. M. Tiškevičius mirė 2008 m. liepos 10 d. Varšuvoje. Vykdant paskutiniąją jo valią, 2008 m. rugpjūčio 10 d. kremuoti palaikai palaidoti Palangoje.

A. M. Tiškevičius buvo paskutinysis, dešimtasis, Palangos grafų Antaninos ir Felikso Tiškevičių vaikas. Jo prosenelis Juozapas Tiškevičius 1875 m. į Kretingos dvarą, kurį buvo įsigijęs varžytinėse, perkėlė šeimos rezidenciją. A. M. Tiškevičiaus seneliai grafai Juozapas ir Sofija Tiškevičiai išpuoselėjo Kretingos dvarą ir įkūrė vasaros rezidenciją Palangoje. Ją po tėvo mirties paveldėjęs Feliksas Tiškevičius į istoriją įėjo kaip Palangos kurorto įkūrėjas.

Livija GRAJAUSKIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas