|
|
|
Iškritęs sniegas – galimybė pasidžiaugti žiema
Pasirodžius gausiam sniegui ir stipriau spustelėjus šaltukui, kiemuose vienas po kito dygsta besmegeniai, o miesto gyventojų pamėgtose vietose vis garsiau skamba baltos žiemos išsiilgusių žmonių juokas. Džiaugsmas mažiems ir dideliems Nors šaltuoju metų laiku Kretingos žvyrduobėje netyla vaikų krykštavimas, čia papramogauti susirenka ir aktyvų laisvalaikį mėgstantys suaugusieji. Dvidešimt devynerių kretingiškė Greta Jonušaitė ir čia besisvečiuojantis trisdešimt vienerių vilnietis Justas Paltanavičius taip pat nepraleido progos čiuožynėmis nusileisti nuo kalniuko. „Džiaugiamės tokia gražia žiema, kadangi jau senokai buvome sulaukę tiek sniego šiuo metų laiku. Ir dabar gali būti paskutinis šansas šiemet pasimėgauti žiemos pramogomis“, – kalbėjo svečias iš sostinės J. Paltanavičius ir patikino, kad Kretingos žvyrduobė – puiki vieta tai padaryti. G. Jonušaitė ir J. Paltanavičius sutiko, kad prisnigus pasidaro šviesiau, o kai aplink nebe taip pilka ir niūru, pakyla ūpas daugiau laiko praleisti lauke. „Kieme pastatome sniego senį, jei tik yra galimybė, einame pačiuožinėti nuo kalniuko ar ant ledo, tačiau dažniausiai pramogaujame tiesiog taip, kaip šauna į galvą“, – paklaustas apie mėgstamiausią veiklą žiemą teigė vilnietis J. Paltanavičius. G. Jonušaitė su nostalgija prisiminė prieš kelerius metus žiemą ant Pastauninko tvenkinio veikusią ledo areną. „Puikiai pamenu, kad ši vieta pritraukė daug įvairaus amžiaus žmonių. Viskas buvo gražu ir tvarkinga – ir sniegas nukastas, ir šviesų instaliacija įrengta“,– prisiminimais dalijosi kretingiškė. „Ir pati ten čiuožinėjau. Net pačiūžas specialiai tam, kad galėčiau ant Pastauninko tvenkinio ledo pačiužinėti, pirkau“,– juokėsi G. Jonušaitė.
Sugrąžina į vaikystę Penkiasdešimt aštuonerių metų kretingiškis Stasys Penikas taip pat neslėpė džiaugsmo dėl žiemos orų ir teigė, jog gausus sniegas jį tartum grąžino laiku atgal. „Jaučiuosi tarsi būčiau grįžęs į vaikystę“, – šypsojosi S. Penikas, iš spintos ištraukęs senas slides. Nuo namų, esančių šalia Jauryklos parko, iki turgaus šiemet pirmąkart slidėmis važiavęs kretingiškis teigė, kad žmonės į jį žiūrėję su nuostaba. „Galbūt tos slidės jau užmirštos, šiais laikais mažai kas jas turi. Vis dėlto ir žiemos dažniausiai jau nebe tokios kaip anksčiau – be sniego“, – svarstė S. Penikas. Vyras šmaikštavo, kad didžiausias šios žiemos pasiekimas jam buvo nusileisti slidėmis nuo kalno neapvirtus. „Pasirodo, galiu išlaikyti pusiausvyrą“, – juokėsi kretingiškis. Visą gyvenimą Kretingoje gyvenantis S. Penikas su šypsena veide prisiminė žiemas vaikystėje. „Su draugais patys pasidarydavome lazdas, pasiimdavome vadinamąją „šaibą“ ir ant didesnių užšalusių balų žaisdavome ledo ritulį“, – pasakojo vyriškis. Anot S. Peniko, ir dabar Kretingoje netrūksta vietų, kur galima pasimėgauti žiemos pramogomis. „Daug yra tų vietų, gi nusižiūri kokį kalniuką ir bandai čiuožti“, – paklaustas apie pamėgtas slidinėjimo trasas nestokojo pozityvo kretingiškis. Vyras su džiugesiu stebėjosi ne tik balta žiema, bet ir po kelių dešimtmečių puikiai išsilaikiusiomis slidėmis. „Mano slidėms, ko gero, jau apie keturiasdešimt metų, bet šiek tiek jas pakonstravau ir važiuoju kaip naujomis“, – pasakojo Jauryklos parko takelius pats išbandęs kretingiškis. S. Peniko teigimu, važinėjimas slidėmis ne tik puiki pramoga, bet ir geras būdas pasimankštinti, todėl, iškritus gausesniam sniegui, turintiems slides būtina pasinaudoti proga ir taip pasportuoti. „Niekas jau nebesitikime sulaukti tos tikros žiemos. Bet, pasirodo, ji grįžta, reikia tik tikėtis“,– besišypsodamas tikino vyriškis.
Slidinėjimą kalnuose pakeitė sniego motociklas Dvidešimt šešerių kretingiškis Tomas Lauraitis atskleidė, kad jo mėgstamiausia veikla žiemą – slidinėjimas. „Labiausiai mėgstu slidinėti kalnuose, užsienyje“, – atviravo vaikinas. Nors, dėl susiklosčiusios pandeminės situacijos pasaulyje, šiemet negalėjo išvykti slidinėti svetur, kretingiškis nosies nenukabino ir teigė sugalvojantis kitų būdų aktyviai leisti laiką. „Dabar, kai daugiau pasnigo, randu vis daugiau laiko pasivažinėjimams sniego motociklu“, – apie ekstremalų pomėgį pasakojo T. Lauraitis. „Bet kur važinėti sniego motociklu negalima, todėl tai darau tėvų sodyboje arba pas senelius Plungės rajone“, – paaiškino jaunas vyras, svarstydamas, kad rasti tinkamą vietą šiai žiemos pramogai netoli Kretingos gana sudėtinga. Kaip bebūtų, T. Lauraitis nesunkiai išvardino keletą kalniukų, nuo kurių čiuožyne ar rogutėmis galima nusileisti ir Kretingoje. „Kai buvau jaunesnis, su draugais čiuožinėdavome Pastauninko parke, ant kalniuko šalia meno mokyklos ir, žinoma, žymiojoje žvyrduobėje“, – paauglystės prisiminimais dalinosi kretingiškis. Vyras taip pat nepamiršo prieš kelerius metus ant Pastauninko tvenkinio veikusios ledo arenos. „Esant galimybei, tiek žvyrduobėje, tiek Pastauninko parke ar kitoje Kretingos vietoje galima įrengti puikias pramogų erdves“, – teigė T. Lauraitis. Besidžiaugdamas sniegu, jaunas vyras sakė pasvajojantis apie tai, kaip, praėjus pandemijai, būtų galima žiemą pagyvinti kretingiškių jau pamėgtas vietas. „Tokie paprasti dalykai kaip, pavyzdžiui, pačiūžų arba šalmų nuomos punktų įrengimas ar prekiavimas karštaisiais gėrimais gali padėti ne tik užtikrinti saugumą, sukurti jaukumą, bet ir pritraukti nemažai žmonių“, – apie ateities perspektyvas pasvarstė T. Lauraitis.
Guoda SKRIPKAUSKAITĖ
|
|
