Kurti – vadinasi, gyventi

Dailininkas poezijos ir muzikos kūrėjas Gediminas Bytautas prisipažino, kad neįsivaizduoja savo gyvenimo be kūrybos.

Klibiuose gyvenančių menininkų Odilės Norvilaitės-Bytautienės ir Gedimino Bytauto namai, regis, sprogsta nuo čia kylančių kūrybinių idėjų, kai po vienu stogu puikiai sutaria kelios meno mūzos – dailė, muzika, poezija.

„Koronaviruso pandemija sustabdė visas mūsų keliones, o mano kūryboje atsirado daugiau pilkų spalvų ir atspalvių: dangus – pilkas, dienos – irgi pilkos, niūrios“, – O. Norvilaitė-Bytautienė kalbėjo, kad įprastų kelionių automobiliu jiems labai trūksta, nes jos būdavo skirtos ir kraštui pažinti, ir kūrybinėms idėjoms užgimti.

G. Bytautas prisipažino šiuo metu paniręs į muzikos kūrybinius ieškojimus ir sakė laukiąs to laiko, kai galės surengti atšauktas jo ir žmonos dailės darbų parodas mūsų rajone ir Klaipėdoje – jų buvo planuotos 4.

Susidomėjo įrašų studija iš JAV

Prieš septynerius metus, 2013-aisiais, išleidęs muzikos albumą „Nonexistence of existence“ – jo leidyba pasirūpino Rusijos, Maskvos, leidybos kompanija „United Studios Corporation“, G. Bytautas Naujųjų išvakarėse socialiniame tinkle „YouTube“ paleido savo singlą „Midnight dance“, kuriuo susidomėjo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) leidybos kompanija CDBaby. Ji, išleidusi Gedimino kūrinį, vasario pradžioje ketina pristatyti antrąjį šio kūrėjo muzikos albumą „World will disappear“.

„Buvo galimybė ir toliau bendradarbiauti su Rusijos kompanija, tačiau dėl profesionalumo, bendravimo kultūros, teisinių dalykų pasirinkau Amerikos leidybos kompaniją“, – prasitarė G. Bytautas, savo kuriamą muziką apibūdinęs kaip elektroninį avangardą, kuriame vokalas naudojamas tik kaip ritmo akcentas.

Iš klausos pajaučiantis, kokia turi būti sekanti sekundė, niekur specialiai muzikos nesimokęs 32-jų metų G. Bytautas save įvardino kaip universalų kūrėją: „Kurdamas muziką ir eiles, piešdamas aš nepatenku į kūrybines duobes – nepatiriu kūrybinės krizės. Tarkim, dabar nėra kaip rengti parodų, vadinasi, „pajudėjo“ muzika. Be to, planuoju išleisti ir trečiąją savo poezijos knygą, tik šiuo metu sunkiau per nuotolį komunikuoti su leidėjais.“

Ieškodami išeičių, kaip būtų galima paįvairinti kasdienybę, ir jaukindamiesi dabartines aplinkybes, O. Norvilaitė-Bytautienė ir G. Bytautas, kol dar nebuvo judėjimo ribojimų savivaldybės ribose, keliaudami rengė Gedimino sukurtos poezijos skaitymus pačiose netikėčiausiose vietose: piliakalniuose, sakraliose vietose, gamtos prieglobstyje. Skaitymų įrašus jie transliuoja socialiniuose tinkluose ir taip ne tik įprasmina poetinį žodį, bet ir parodo, kiek visko gražaus yra mūsų rajone ir Lietuvoje.

„Man, užaugusiai ir ilgą laiką gyvenusiai Kaune, Žemaitija, kaip ir kitiems kauniečiams, visada siejosi su jūra, pajūriu. Kai atsikėliau čia gyventi, pamačiau, kad Žemaitija yra ypač įspūdingas kraštas, ir tuo įspūdžiu labai norisi pasidalinti su kitais“, – savo atradimais pasidžiaugė Odilė, kuriai didelį įspūdį paliko vaizdo klipo pagal vieną Gedimino sukurtų muzikinių kūrinių filmavimas Erškėtyne.

Gediminas Bytautas ir Odilė Norvilaitė-Bytautienė kartu yra sukūrę keletą darbų, surengę jųdviejų dailės parodas.

Pristato kaip naują stilių

Aprodydamas savo ir žmonos dailės darbų gausą – jais užpildytas visas antras namo aukštas ir dalis pirmo, – G. Bytautas save pristatė kaip metapostmodernizmo atstovą, kuriantį grifinio poparto stiliumi ir sukūrusį tik jam būdingą grafikos stilių, kai ant drobės piešiama specialiais markeriais. Kad gali būti plagijuojamas, G. Bytautas sakė nebijąs: kad perprastų šią techniką, reikėjo sugadinti labai daug drobių – ką negerai nupiešęs nebepataisysi, be to, piešiant šia technika, yra labai didelės dažų ir laiko sąnaudos.

„Pavyzdžiui, tapant padarius klaidą galima ją pataisyti, užpiešus ant viršaus. Grafika markeriais ant drobės neatleidžia jokios klaidos, – akcentavo menininkas, kurio dailės darbų turinys, siužetai, paties teigimu, eina iš pasąmonės, be išankstinio eskizo. – Galiu padėti tašką drobės viduryje, ir pildyti lopinėlį po lopinėlio, kol išgaunu visumą.“

Odilės darbai – labiau realistiški, juose gausu supaprastinto simbolizmo. „Man svarbiausia – spalvų deriniai. Kuo jie įdomesni, tuo įdomiau tapyti, ir man niekada nepatiko, tarkim, peizažas tarsi iš atviruko. Gamtos vaizduose aš ieškau spalvų sąskambio“, – prisipažino dailininkė, kuri kartu su vyru yra sukūrusi ir keletą bendrų darbų.

Vienas kito nekritikuoja

Tęsdama mintį apie savo ir sutuoktinio kūrybinius ieškojimus, O. Norvilaitė-Bytautienė teigė, kad jie niekada vienas kito nekritikuoja, ir vienas kito meninį darbą priima kaip įvykusį faktą. „Gal toks santykis susiklostė todėl, kad abu esame labai skirtingi: Gediminas su savo stiliumi – abstrakcionistas, aš – realistė, jis – intravertas, aš – ekstravertė. Į kūrybą vėlgi atėjome iš labai skirtingų šeimų – mane močiutė muzikė ir mama tekstilininkė skatino kurti, mokė rankdarbių, muzikos, vokalo ir leido rinktis, o Gedimino šeimoje – nė vieno menininko. Ir gimę skirtingu laiku – aš žiemą, vyras – vasarą, be to, priešingybę kuria ir mūsų didelis – 19,5 – metų skirtumas, vadinasi, skirtingos gyvenimo patirtys“, – kalbėjo šiandien gimtadienį švenčianti Odilė, akcentuodama, kad priešingybės visada papildo viena kitą, dėl to ir yra įdomu gyventi.

Ji įsitikinusi, kad Gedimino, studijavusio interjero dizainą, filosofiją, evangelinę teologiją ir pasirinkusio menus, menininko gyvenimą, nuojauta neapgavo, ir tai yra unikalu.

G. Bytauto dailės darbai

Nuojauta jų abiejų neapgavo ir tada, kai jie, palikę didmiesčius – Odilė – Kauną, Gediminas – Klaipėdą, atsikėlė į menininko senelio iš motinos pusės sodybą Klibiuose, čia savo rankomis perdarė namo vidų, surado ramybę ir galimybę kurti niekieno netrukdomi.

„Nesijaučiame atskirti nuo didmiesčių, nuo vadinamosios bohemos – mums jos nereikia, – į klausimą, ar nepasiilgsta menininkų šurmulio, atsakė Odilė. – Aš pati „išsišėlau“ jaunystėje, kai turėjau galimybę būti tarp dailininkų megažvaigždžių, kurie jau tapę istorija, kai mūsų gyvenimas buvo nauji spektakliai, koncertai, parodos, jų aptarimai. Mano jaunystėje menininkai buvo tapatinami su disidentais, tačiau tai – jau praeitis, o Gediminas atėjo į visiškai naują epochą, be to, ir pagal charakterį bohema jam – visiškai nepriimtina“, – kad turėti savo erdves kūrybai yra didelis dalykas, pripažino dailininkė.

Šiuo metu sutuoktiniai menininkai pasirengę kantriai iškęsti karantino nepatogumus ir ruošiasi būsimoms dailės parodoms: per pastarąjį laiką Gediminas yra nupiešęs kelis naujus grafikos darbus, Odilė taip pat į šoną nepadėjo nei drobių, nei teptuko.

---

Gediminas Bytautas – dailininkas (tapytojas, grafikas), poetas, muzikantas, filosofas. Kūryba šiuolaikinė, metapostmodernistinė. Aktyviai rašyti pradėjo apie 2003–2004 m. ir nuo 2005 m. buvo kviečiamas į poezijos renginius. Klaipėdos universiteto mokomasis teatras pastatė G. Bytauto pjesę „Tarp mirties ir gyvenimo“, vėliau pavadintą „Matas“. Nuo 2006 m. kuria elektroninę muziką. 2007 m. pasirodė pirmoji poezijos knyga „Mano paties evangelija“, 2011 m. – antroji „Už stiklo sienų“. Išleisti rengiama poezijos knyga „Melancholijos“.

Personalines dailės darbų parodas pradėjo rengti nuo 2011 m. – jų surengta 14. Kartu su žmona Odile Norvilaite-Bytautiene surengė 8 parodas, 4 kartus dalyvavo jungtinėse parodose.

Du savo grafikos darbus G. Bytautas yra padovanojęs Kretingos muziejui.

• Rašyti komentarą (8)