|
|
|
Sausio 15-ąją Kretingoje iškilmingai pradedami Jurgio Pabrėžos metai
Šiandien, sausio 15 d., Kretingoje įvyks mokslininko, botaniko, pedagogo, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, žemaičių raštijos veikėjo ir mokslo terminų kūrėjo, kunigo pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos 250-ųjų gimimo metinių ir Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtų metų atidarymas. Minėjimas bus pradedamas prie J. A. Pabrėžos paminklo Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios šventoriuje, po to vyks pagerbimo ceremonija Kretingos senosiose kapinėse prie J. A. Pabrėžos kapo antkapinės koplyčios. Minėjimą inicijavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius ir Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu planu siekiama paminėti Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) 250-ąsias gimimo metines ir pristatyti visuomenei jo palikimą, atskleisti nuopelnus Lietuvos mokslo raidai, švietimui ir dvasinės kultūros puoselėjimui. J. A. Pabrėža gimė 1771 m. sausio 15 d. Večių kaime Skuodo rajone. 1786–1791 m. mokėsi Kretingos gimnazijoje, apie 1791–1794 m. studijavo mediciną, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiojoje mokykloje (Vilniaus universitete). 1794 m. dalyvavo Tado Kosciuškos sukilime ir po to į medicinos studijas Vilniaus universitete nebegrįžo. 1794 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Varniuose, 1796 m. įšventintas kunigu. Buvo vikaras Šiluvos 1796–1798 m., administratorius Raudėnų 1798–1800 m., Tverų 1800–1802 m., Plungės 1802–1807 m. parapijose, 1807–1817 m. – altarista Kartenoje. Garsėjo kaip pamokslininkas, liaudies medicinos žinovas ir gydytojas. 1816 m. gruodžio 7 d., būdamas 45-erių metų, Jurgis Pabrėža įstojo į Kretingos Trečiąjį pranciškonų (tretininkų) ordiną, po metų pabaigęs noviciatą 1817-ųjų gruodžio 9 dieną, iškilmingai davė amžinuosius įžadus, gavo tėvo Ambraziejaus vardą ir gyveno bernardinų vienuolyne, kur atsidėjo homiletikai, botanikai, lituanistikai, pedagogikai, medicinai ir kitai veiklai iki pat savo mirties 1849 m.
Šiandien apie Jurgį Pabrėžą daugiausiai rašoma, kaip apie botaniką, kurio darbai lietuvių–žemaičių kalba turi didžiausią išliekamąją vertę. Tačiau jo palikimas daug platesnis: apie 50 darbų botanikos tema, lotynų–lietuvių kalbų botanikos žodynas, augalų morfologijos lietuvių terminų žodynas, apie 800 augalų rūšių herbariumas, pirmasis lietuvių kalba parašytas 166 psl. geografijos vadovėlis, geografijos terminų žodynas, 17 rankraščių, kuriuose aprašomos ligos, jų simptomai, gydymas, medicininių terminų žodynas, lotynų kalbos vadovėlis, apie 250 pamokslų visais žmogaus gyvenimo ir tikėjimo klausimais, savotiškas filosofinis veikalas „Ryžtai“, kuriame sistemino savo gyvenimo principus. Jis mokėjo lotynų, graikų, lenkų, lietuvių, rusų, baltarusių ir vokiečių (šiek tiek) kalbas, skaitė daug įvairios literatūros ir užsirašydavo visa, kas jį domino, taip pat svarbius patarimus iš kitų mokslininkų darbų, taip pat kruopščiai užrašydavo savo atradimus. 2008 m. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Taislius augyminis“ rankraštis buvo įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą kaip nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektas. XIX a. I pusėje Kretingos bernardinų vienuolyne kun. J. A. Pabrėža su mokiniais Simonu Grosu, Juozapu Butavičiumi, Simfronijumi Žabakevičiumi žemaičių kalbos pagrindu sukūrė lietuvių bendrinės kalbos projektą – Neformalią lituanistinę bendrinės kalbos mokyklą, kuri savo mastu neturėjo lygių Lietuvoje. Deja, šios idėjos nebuvo įgyvendintos. 2019 metų rugsėjį šiai Neformaliai lituanistinei kalbos mokyklai įteiktas UNESCO Lietuvos nacionalinio dokumentinio paveldo registro „Pasaulio atmintis“ liudijimas. 2005 metais J. Pabrėža, kartu su Kretingos įkūrėju Jonu Karoliu Chodkevičiumi bei Kretingos savininku, pirmosios vidurinės mokyklos įkūrėju, mūrinės statybos mieste pradininku Ignacu Jokūbu Masalskiu tapo pirmaisiais Kretingos rajono Garbės piliečiais.
Pagal rajono Savivaldybės informaciją
|
|
