Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Salantiškis priminė apie žydų mikvą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Po publikacijos
  • 2021-01-08
Salantiškis Stanislovas Lukoševičius mano, kad jo šeimos privačioje valdoje išlikusią buvusią žydų ritualinę pirtį mikvą vertėtų pristatyti kaip turistinį objektą.

Po „Pajūrio naujienose“ gruodžio 29 d. numeryje išspausdintos publikacijos „Salantų miestas – pieštiniame žemėlapyje“ į redakciją paskambino salantiškis buvęs pedagogas Stanislovas Lukoševičius. Vyras siūlė tarp kitų istorinių miesto objektų prisiminti ir buvusią žydų ritualinę pirtį mikvą.

Salantų kultūros centras, pernai vykdydamas kultūrinį-paveldosauginį projektą „Praeities atspindžių beieškant: Salantų krašto kultūros paveldo sklaida“, metų pabaigoje išleido pieštinį Salantų miesto žemėlapį, kuriame buvo pažymėta keliasdešimt įdomių miesto vietų. Jis buvo sudarytas pagal salantiškio kraštotyrininko Pauliaus Vaniuchino pateiktą istorinę medžiagą, o jį nupiešė kaunietė menininkė Jūratė Veteikytė.

Šį žemėlapį, tikino jo sumanytojas Salantų kultūros centro renginių organizatorius Aurimas Rapalis, dar ketinama papildyti ir įrengti stendą miesto centre, kad miesto svečiai žinotų, ką įdomaus jie gali pamatyti ir aplankyti Salantuose, miesto apylinkėse. Apie tai sužinojęs į redakciją paskambino ilgametis buvusios Salantų internatinės mokyklos pedagogas S. Lukoševičius, siūlydamas į istorinių vietų žemėlapį įtraukti ir jo šeimos privačioje valdoje, Kalno g. Nr. 11 A, esančioje už Kultūros centro, Salanto slėnio link, išlikusią mikvą.

„Prieš kelis dešimtmečius nusipirkome namuką iš tokio seno salantiškio Ruginio. Jis ir papasakojo, kad čia – buvusios žydų valdos, o ūkinis pastatas pastatytas viršum mikvos. Pastato viduje dar buvo išlikusi betonuota duobė, kur miestelio žydai atlikdavo ritualines apsiplovimo apeigas. Dabar ta duobė užpilta, tačiau išliko akmeninė siena – visas pamato perimetras, kurio aukštis – daugiau kaip 1,5 m.

Prieš kelerius metus iš kažkur atvykusi žydų delegacija apėjo, apžiūrėjo. Sakė, kad vienas buvęs salantiškis jiems ją nurodė, dar atsiminė, kaip prieš karą žydai čia eidavę praustis, atlikti apeigas, o po jų bėgdavę į Salanto upę maudytis“, – kalbėjo S. Lukoševičius.

Jis sakė, kad prie buvusios mikvos dabar galima prieiti ir per privatų kiemą, ir palei sklypo pakraštį. „Ne tiek daug mūsų mieste belikę istorinio žydų paveldo, todėl manau, kad galima būtų mikvą įtraukti į Salantų miesto žemėlapį, kad žmonės labiau pažintų savojo krašto istoriją“, – įsitikinęs garbaus amžiaus vyras.

A.Rapalis mano, kad mikvą vertėtų pristatyti ne kaip atskirą, bet kaip bendro istorinio turistinio maršruto objektą ar įtraukti į maršrutą apie žydų paveldą. „Mikva dar ketiname papildyti miesto žemėlapį. Kiekvienas piešinys jame – rankų darbas, nes reikėjo atspindėti objekto specifiką, būdingiausius jo bruožus. Dabar padaryta tiek, kiek galėjome išlaidauti, pagal gautas projekto lėšas“, – kalbėjo A. Rapalis.

---

Žydai Salantų mieste kūrėsi nuo XVII amžiaus ir ilgainiui apgyvendino kone visą centrą. Aplink centrą tarpukariu spietėsi žydų krautuvėlės. Buvo įkurtas Žydų liaudies bankas, pastatyta sinagoga, salantiškių vadinta „šoule“ – tai dabartinis Kultūros centras. Senieji salantiškiai ar jų vaikai dar ir šiandieną atsimena prieškario žydus buvus ne tik gerais krautuvininkais, bet ir – puikiais siuvėjais, vaistininkais, gydytojais. Pas juos tarnavo daug jaunų miestelėnų. Tačiau Salantų miesto vaizdas stipriai pasikeitė po prasiautusio 1926-ųjų gaisro, tad senųjų pastatų, tarp jų – ir žydų, iškilę vos keletas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas