Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kas buvo Trys Karaliai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2021-01-05
Kunigas pranciškonas Astijus Kungys paaiškino Trijų Karalių šventės kilmę, susiedamas šiuos Biblijos personažus su istorine tikrove.

Mini tik evangelistas Matas

Brolio Astijaus žodžiais, liaudyje vadinamos Trijų Karalių, arba Trijų Išminčių, šventės oficialus pavadinimas yra Viešpaties Apreiškimo šventė, arba Epifanija. Kuo Bažnyčiai svarbūs šie Biblijos personažai, kaip juos aiškina teologai ir istorikai? „Trijų Karalių šventės pagrindas yra Evangelija pagal Matą, kai išminčiai ateina į Judėją, paskui į Jeruzalę ir Betliejų. Jų užduotį aiškiai nusako evangelistas Matas: „Mes matėme užtekant Jo žvaigždę ir atvykome Jo pagarbinti“, – sakė išminčiai ir, parpuolę ant kelių, pagarbino gimusį Jėzų. Po to įteikė jam dovanų – aukso, smilkalų ir miros. Auksas – karališkumo, smilkalai – dieviškumo simboliai, o mira – kvapnusis aliejus, kuriuo tepdavo mirusiuosius, yra žemiškumo simbolis. Išminčiai atpažino Jėzuje pasaulio valdovą“, – Evangeliją priminė brolis Astijus.

Tačiau šį įvykį aprašo tik evangelistas Matas, kuris nemini, nei kiek buvo karalių, nei jų vardų. Laikui bėgant, ši istorija buvo apipinta legendomis, o Bažnyčia laikosi teologijos tėvų įžvalgų.

Pirmąkart sąvoką, kad išminčiai buvo trys, III a. iškėlė teologas Origenas: jis sprendė pagal tai, kad buvo atgabentos 3 dovanos. O išminčių vardai atsirado dar vėliau – tik VI a. Įsigalėjo mintis, kad Merkelis į Betliejų atkeliavo iš Europos, Kasparas – iš Azijos ir Baltazaras – iš Afrikos.

Pranašo Danieliaus istorinis vaidmuo

„Tačiau tiesa yra gerokai įdomesnė: Šv. Rašto graikiškajame vertime Kasparas, Merkelis ir Baltazaras vadinami magais, o išminčiais ir karaliais jie tapo vėliau – nuo VI a., nes Europoje magų samprata turi tarsi šarlatanizmo atspalvį“, – įvadą į intriguojantį istorinį pasakojimą pradėjo kunigas pranciškonas.

Jo žodžiais, 628 m. pr. Kr. Babilone atsirado įžymus pranašas filosofas Zaratrustra, kurio mokymas Persų–medų kultūroje tapo religija. Zaratrustra kalbėjo apie pasaulio kūrėją Dievą ir apie tai, kad laikų pabaigoje viešpataus atsiųstasis ir jo viešpatavimui nebus galo. „Šis pranašų luomas, panašiai, kaip Izraelyje kunigų giminė – levitai, ir buvo vadinami magais. Tai – elitas, dvasininkijos luomas, vienijęs matematikus, astronomus, medikus, architektus, jie buvo įvaldę ir gamtos pažinimo mokslus. Jie karūnuodavo Babilono, vėliau Persijos karalius, patepdavo juos, patvirtindami karališkumą“, – kalbėjo A. Kungys.

Kai 580 m. pr. Kr. Babilonas nukariavo Judėją ir ištrėmė žydus į savo karalystę, joje iškilo įžymi asmenybė – pranašas Danielius. Tai – viena ryškiausių asmenybių žmonijos istorijoje. Babilono karalius Nabukadnezaras, kuriam šis iššaiškino sapną, žydą Danielių paskelbė magų valdytoju, nes suprato jo galią esant iš Dievo.

„Tremtinys pranašas Danielius net 60 metų vadovavo Persų–medų imperijai, buvo magų vyresnysis. Jis pergyveno iš viso 4 karalius: jo valdymą pratęsė Nabukadnezaro sūnus Belšazaras, po jo – karalius Darijus. O ketvirtasis karalius Kiras pasirašė garsųjį „Kiro ediktą“, kuris leido žydams iš Babilono nelaisvės sugrįžti į Judėją. Ir dar davė pinigų, kad žydai atstatytų Jeruzalėje būtent Danieliaus Dievo šventyklą. Taigi čia ir persipina persų bei žydų tradicijos ir pranašystė apie vieno ateisiančio Dievo, vieno karaliaus – Jėzaus viešpatavimą“, – aiškino brolis Astijus.

Žvaigždę vadina „Supernova“

Du tūkstančius metų mokslininkai bando išsiaiškinti, kokį dangaus kūną galėjo matyti magai. Evangelistas Matas rašo, kad magai pareiškė matę užtekėjusią žvaigždę, ir ta žvaigždė iš skirtingų pasaulio vietų juos atvedė į Betliejų. Mokslininkai šią žvaigždę vadina „Supernova“ („Super nauja“), astronomai bando ją susieti su Saturno ir Jupiterio suėjimu į vieną tašką, žvaigždžių išsidėstymu.

Pranašas Danielius, aiškino brolis pranciškonas, karaliaus Kiro viešpatavimo metais netgi tiksliai išdėstė ir nurodė laiką, kada Jėzus gims. Teologai dabar suskaičiuoja vos 2 metų skirtumą dėl kalendorių paklaidos.

„Magai atėjo į Jeruzalę ne vieni, o su gausia palyda – kupranugarių vilkstinėmis, tarnais ir, tikėtina, kariuomene. Nes tuo metu po dviejų imperijų – Persijos ir Romos – tarpusavio karų viršų paėmę romėnai Izraelio karaliumi paskyrė idomitą – o ne judėją! – Erodą. Ir magai išdrįso ateiti į Erodo rūmus teirautis, kur yra gimęs tikrasis žydų karalius! Jie, pasaulio išminčiai, tiesiog nelaikė Erodo žydų karaliumi, ir atėjo suteikti karališkuosius įgaliojimus tikrajam Karaliui. Tuomet Erodas atsivedė Rašto aiškintojus, – čia jo žemiškais vadovavimas ir baigėsi, nes jam reikėjo Dievo žodžio iššaiškinimo“, – dėstė kunigas.

Raidžių–kryžių simboliai

Tačiau, A. Kungio teigimu, izraelitai senuosiuose raštuose, ypač 400 m. prieš Kr. gyvenęs pranašas Izaijas, nekalba apie žvaigždę, bet – apie ateisiančią Viešpaties šlovės šviesą, todėl sausio 6-ąją Bažnyčia ir vadina Viešpaties Apreiškimo švente.

„Kai kuriose Europos šalyse ši diena yra itin svarbi, paslaptinga, tarkim, Ispanijoje, vaikai dovanų laukia per Tris Karalius. Prieškariu Lietuvoje vykdavo teatralizuoti vaidinimai, panašiai kaip per Užgavėnes – žmonės eidavo gatvėmis, persirengę karaliais“, – kalbėjo A. Kungys.

Anksčiau viršum savo namų durų žmonės, pašventinta kreida žymėdami Trijų Karalių – Kasparo, Merkelio ir Baltazaro – vardų pirmąsias raides, nubrėždavo ir kryželius viršum jų, ir tai reiškė šių karalių karūnas.

„Dabar kryželiai rašomi vienoje linijoje šalia vardų pirmųjų raidžių (+K+M+B) ir reiškia pamaldumo ženklus – kad tie namai suprato, jog Kristus yra Karalių Karalius, ir tie namai atiduoda garbę Dievo sūnui“, – užtvirtino A. Kungys.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas