Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Penkioms daugiabučių namų savininkų bendrijoms vadovaujantis Albertas Butenis pripažino: „Dirbau daug sektorių ir visada dariau ir tebedarau tai, kas malonu širdžiai. Dirbti bendrijų pirmininku – daug atsakomybės, bet kiekviena darbo diena – be monotonijos.“

Penkioms daugiabučių namų savininkų bendrijoms „Kretingos aguona“, „Jaunystė“, „Žiedas“, „Svajonė“ ir „Mėlynoji banga“ – šie namai yra vienas šalia kito, Savanorių-Topolių mikrorajono kvartale – vadovaujantis kretingiškis Albertas Butenis pripažino, kad šis darbas yra nemenkas iššūkis ir dėl bendrijos pirmininkui keliamų reikalavimų, ir dėl atsakomybės. „Bet kai pamatai galutinį rezultatą, abejonių, ar einama tinkama linkme, nelieka“, – teigė A. Butenis, pasidalinęs savo, kaip bendrijų pirmininko, darbo patirtimi.

Pats A. Butenis gyvena daugiabutyje, kurio gyventojai yra įkūrę bendriją „Jaunystė“. Kai šio daugiabučio pirmininkė išsikėlė kitur, iš esmės nebuvo, kam imtis tos veiklos. „Iš pradžių nė negalvojau to daryti, tačiau apsiėmiau – iš tiesų turėjau didelį namo gyventojų palaikymą“, – kaip tapo bendrijos pirmininku prisiminė A. Butenis. Jis pripažino, kad būti bendrijos pirmininku dažniausiai niekas nenori: pirma, – aukšti reikalavimai, antra, – nedidelis atlyginimas. „Ir buhalterį sunku prisišnekinti – dažnas jų tiesiai šviesiai pasako, kad daugiabučio namo bendrija – tai tas pats, kaip turėti 30 direktorių ant savo galvos“, – vaizdžiai situaciją apibūdino penkių bendrijų pirmininkas, akcentuodamas, kad bendrijos vadovas turi labai daug ką išmanyti, todėl reikia finansinių, teisinių žinių, organizacinių gebėjimų.

Norėtų kompleksinio požiūrio

A. Butenis pasidžiaugė Kretingos rajono savivaldybės iniciatyva sutvarkyti daugiabučių kiemus. „Dar nesant sprendimo, su mūsų namo, kuriame gyvenu, gyventojais nusprendėme, kad toje programoje, prisidėdami savų lėšų, būtinai dalyvausime, žinoma, žiūrėdami į finansus. Tarsi numatydami į priekį, jau esame protokolu patvirtinę, ką darysime ir ko mes norime, – A. Butenis neabejojo, kad, jeigu įmanoma gauti paramos, ja ir reikia pasinaudoti. – Tikrai sveikinu tą programą, bet labai norėtųsi, kad kiemai būtų tvarkomi ne pavieniui – kad susitelktų ne tik skirtingų bendrijų gyventojai, bet kalbėtis sėstų ir už miesto tvarkymą atsakingi specialistai, nes būtina aptarti, kur bus apšvietimas, kur – keliukai, kur sodinsime augalus ar perkelsime medžius, kur reikėtų suoliukų, ir apskritai – kaip išvengti kaimynystėje esančių namų susipriešinimo dėl numatomų užtvarų, žaliųjų zonų ir panašiai.“ Pašnekovas teigė, jog ypač svarbu – sutelkti bendrijų žmones, kad šie prisidėtų prie aplinkos gerinimo. „Surengus talką 30 butų gyventojai per dvi valandas gali padaryti vos ne savaitės darbą. Ir pigiau, ir požiūris keičiasi – laiptinės nebe tokios nuspjaudytos, ir šiukšlės ne vietoje nebenukrenta. Viename namų buvo laiptinė, kurioje gyvena ne ypač tvarkingos šeimos. Iškėlėme klausimą – norite gražiai gyventi? Samdome valytoją, kas, žinoma, kainuos, ir toliau spardote sienas, ar prižiūrite vaikus, kad to nedarytų? Situacija pasikeitė“, – pavyzdį, kad nuolatinė komunikacija su gyventojais duoda pozityvų rezultatą, pateikė A. Butenis.

„Ištraukė“ iš skolų

Viena bendrijų, kuriai vadovauja A. Butenis, 10 metų buvo prasiskolinusi. Bėda bendriją ištiko, kai, paėmus paskolą, vienas žmogus jos nemokėjo, ir, nežiūrint, kad tas gyventojas buvo išvaržytas, pinigų iki visiško skolų išmokėjimo trūko, o žmonių požiūris buvęs toks, kad jie svetimų skolų nemokėsią.

„Buvusi pirmininkė buvo visiškai nuleidusi rankas, pavargusi nuo vaikščiojimo po teismus. Kai sušaukėme susirinkimą, aš pasiūliau variantą, kaip mums įveikti bendrą bėdą. Pats ėjau pas kiekvieną iš paslaugų teikėjų, pas antstolius, kad galėtume tartis – derybų keliu pavyko išspręsti ne vieną problemą. Per du mėnesius pasiekėme, kad visos skolos išmokėtos, o 10 metų trukęs areštas bendrijos sąskaitoms panaikintas“, – rezultatu pasidžiaugė bendrijų pirmininkas, akcentuodamas ir tai, kad patys bendrijų gyventojai pajautė, jog bendrauti ir kartu priimti sprendimus yra gerokai tiesesnis kelias bendros gerovės link, o bendrijos nariai yra savo turto šeimininkai, galintys jį padoriai tvarkyti ir prižiūrėti.

„Aš nebijau problemų – jeigu jų yra, vadinasi, sprendžiame. Kartu pasitardami, kartu lemdami, kam atiduoti pirmenybę. Tarkim, namo neįmanoma renovuoti per mėnesį, tačiau įveikti kokią nors kliūtį, neleidžiančią patogiai gyventi, – galime. Visų pirma žmonėms sakau, kad nustotume pyktis. Kviesdamas taikai, visada akcentuoju, kad pykstantis pinigų daugiau neatsiras – geriau kasmet ką nors nuveikti dėl bendros gerovės po truputį, o planuojant į priekį, kaupiant lėšas, eiti prie didesnių darbų. Kai žmonės bendru sutarimu ką nors padaro, kai patys sprendžia, teigiamas rezultatas visada yra“, – kalbėjo A. Butenis, aktyviai bendraujantis ir su kitų miestų, ypač – Klaipėdos, Alytaus, gyvenamųjų namų bendrijų pirmininkais, kurie dalinasi patirtimi, patarimais. Ypač ši pagalba svarbi, kai prireikia teisės žinių.

Gerą žodį A. Butenis skyrė ir mūsų rajono Savivaldybei: „Pirmą kartą sutikau instituciją, kuri padeda, o ne gramzdina.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas