Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Globoja amžinybėn iškeliavusio artimojo sūnėnus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2020-12-29

Jau ketvirtas Kalėdas ir Naujuosius metus Kretingos rajono Auksūdžio kaime įsikūrusios 47-erių Jurgitos Galdikaitės šeima sutiks sutelktai: 4-metį sūnų Simoną auginanti moteris globoja 3 berniukus – 14-metį Lauryną, 11-metį Mantą ir 8-erių Vaidą. Su berniukų pulku moteris šiemet apsigyveno jos gyvenimo draugo ūkininko Antano Raišio vienkiemyje.

Priglobus vaikus – likimo smūgis

Trys J. Galdikaitės šeimoje augantys berniukai vienas kitam yra broliai, o Simonui – tikrieji pusbroliai. Ligi tol, kol J. Galdikaitė apsisprendė paimti globoti 3 vienos biologinės šeimos vaikus, su vos vienerių sūneliu Simonu ir jo tėvu Leonu gyveno savo sodyboje Plokščių kaime.

„Tikrajai Leono seseriai dėl netinkamo gyvenimo būdo buvo atimtos tėvystės teisės, ir mažieji broliukai atsidūrė globos namuose. Kartu su Leonu lankydavome tuos vaikus, bet sykį „Pajūrio naujienose“ perskaitėme globos namų darbuotojų kreipimąsi į kretingiškius, kad, kas gali, per Kalėdas paimtų vaikus į savo šeimas, sukurtų jiems šventę namuose. Nusprendėme ir mudu parsivežti broliukus, – Leonas gi jiems dėdė, o ką tik gimęs Simonas – pusbrolis. Nuo to laiko vis dažniau vaikus parsiveždavome – per šventes, atostogas. Kiekvienąsyk atsisveikindavome skausmingai, ir pradėjome galvoti, kad tiems vaikams vietos namuose, o ir šilumos mūsų širdyse užteks“, – pasakojo Jurgita.

Tačiau likimo neganda jau sėlino iš paskos ir moteriai kirto itin skaudžiai – Leonas sirgo vėžiu, tačiau vos po mėnesio, kai parsivežė namo vaikus, jis iškeliavo į amžinybę. Jurgita su keturiais vaikais liko viena.

Nėsyk nesudvejojo grąžinti

Tačiau, moteris tikino, ji nėsyk nesusvyravusi, ar grąžinti vaikus: „Nei po Leono netekties, nei kada nors vėliau man nekilo mintis vaikus sugrąžinti. Kažkaip iškart jie man krito į širdį.“

Jie darniai pasitiks jau ketvirtas didžiąsias metų šventes. „Ypač dabar gerai gyvename: buvęs vienišius mano draugas Antanas pamilo vaikus, o vaikai – jį. Kartais pajuokaujame, kad iškart žmogus tapo daugiavaikiu tėvu. Gera mums jo vienkiemy: turime daug dirbamos žemės, auginame daržoves, laikome karvių, triušių, vištų. Valgome sveiką, pačių užaugintą maistą, vaikams – laisvė, grynas oras. Anksčiau Auksūdyje pas Antaną tik vasarodavome, o šį rudenį pasilikome. Kai uždarė vyresniųjų klases Grūšlaukės mokykloje, iš čia vaikams patogiau ir Darbėnų gimnaziją pasiekti“, – džiūgavo moteris.

Berniukus aplanko ir dabar Norvegijoje dirbanti biologinė motina, pasirodo ir 3-jus metus iš vaikų akiračio dingęs tėvas. „Pabūna trumpai, mažieji pasiima lauktuves. Kažkokios ypatingos bendrystės nėra, tik Laurynas tėvo išvis nenori matyti. Per daug tie apsilankymai, stebiu, vaikų širdelių nesujaukia. Jie žino, kad jų namai – čia“, – apie biologinių tėvų ir jų vaikų santykius prasitarė globėja.

Norėtų globoti dar ir mergaitę

Ligi sūnaus gimimo J. Galdikaitė dirbo virėja „HBH pramogų komplekse“, vėliau į darbą nebegrįžo. „Užtenka darbo ir namuose: žiūrėk, paruošei pusryčius, prisėdom prie pamokų per nuotolį, vėl – pietūs, o kur dar ūkio darbai. Mūsų berniukai – darbštūs: vyresnieji labiau linksta prie Antano, jau ir traktoriais, jo prižiūrimi, norėtų pavažiuoti, o mažieji mėgsta šeimininkauti: jei kepu pyragą, visuomet turiu talkininkų“, – juokėsi motina ir globėja.

Paklausta, gal šventėms gamins kažkokių ypatingų patiekalų, atsakė, kad šeima valgo paprastą kaimišką maistą, be to, klodama stalą, turinti atsižvelgti, kad vienas nemėgsta žuvies, kitas – grybų, trečiam prieskoniai nepatinka ir pan.

„Protingi mūsų vaikai: kai pasiklausau kitų globėjų ar psichologų – tikrai nemeluoju, – galvoju, o Dievuliau, kaip man gerai. Neturėjau jokių rimtų problemų, aišku, vaikai yra vaikai – visko pasitaiko tokiam būry, bet esam šeima, pasikalbam, išsiaiškinam. Draugiškai kimbam ir į darbus: iš pradžių, kai parsivežiau, vyresnieji nemokėjo, neturėjo nei įgūdžių, nei noro kažką padėti. Bet aš – geruoju, sakydavau: vaikai, turite padėti, ką išmoksite, patiems gyvenime pravers.“

Jurgita neslėpė, kad abu su Antanu pasvarsto – gal dar pasiimti auginti mergytę: „Dabar gi – vien berniukai, net nežinau, ką reiškia auginti mergaitę.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas