|
|
|
„Terekui“ pandeminiai metai buvo sėkmingi
Universalias plastiko (PET) taros pūtimo mašinas „Flex Blow“ Kretingoje kurianti ir gaminanti įmonė „Terekas“ 2020 metais pagamino ir eksportavo 20 mašinų, ne mažiau kaip 2019-aisiais. Šiemet veikti pradėjo naujas įmonės cechas, kuriamos apsauginių skafandrų gamybos ir „Flex Blow“ mašinų elektros energijos taupymo technologijos. Savaitgaliais dirba robotai Rugsėjį „Terekas“ baigė 3,2 tūkst. kv. m cecho statybą ir gamybinis įmonės plotas Kretingoje padidėjo daugiau negu dvigubai. Naujas cechas dirba dar ne visu pajėgimu – trūksta dalies įrenginių, kuriuos dėl COVID-19 pandemijos pristatyti vėluoja tiekėjai iš Suomijos, Vokietijos. 2021 metais, paleidus cechą visu pajėgumu, planuojama „Flex Blow“ mašinų gamybą padidinti iki 30-ies. Dalis naujo cecho linijų yra robotizuotos. „Ateityje gamybos robotizaciją didinsime“, – tvirtino bendrovės „Terekas“ įkūrėjas, generalinis direktorius Juozas Maksvytis. Jau dabar šeštadieniais, sekmadieniais naujame ceche dirba robotizuotos linijos, gaminančios serijinę produkciją. Darbo dienomis ceche triūsia daugiau žmonių, nes gaminamos vienetinės detalės. Pandemija davė naudos J. Maksvytis prisipažino, kad pandemijos pradžioje „Tereko“ komanda nerimavo, ar nemažės jų gaminamos technologinės įrangos poreikis, tačiau plastiko taros prireikė įvairiems dezinfekciniams skysčiams, skystam muilui, kitoms apsaugos nuo koronaviruso priemonėms. „Mes dėl pandemijos nepatyrėme tokių suvaržymų, kaip viešbučių, turizmo, maitinimo paslaugų, kiti verslai, atvirkščiai – priėmėme naujų darbuotojų, nereikėjo darbuotojų išleisti nemokamų atostogų“, – teigė J. Maksvytis. COVID-19 pakoregavo tik įmonės darbo režimą: kad išskaidytų darbuotojus, buvo sudaryta daugiau pamainų, nuo pat pandemijos pradžios iki šiolei atvykusiems į darbą, prie įėjimo matuojama temperatūra.
„Yra ir teigiama pandemijos pusė“, – tarė J. Maksvytis, o paprašytas įvardyti pandemijos pliusus, pirmiausia pasidžiaugė nuotoliniu darbu. Iki pandemijos įmonės pardavimų skyriaus specialistai (skyriuje dirba 11 žmonių) kiekvieną mėnesį turėdavo nuo 30 iki 50 skrydžių po visą pasaulį. „Turėjome skraidyti ir įrodinėti, kad mūsų kuriamos ir gaminamos PET taros pūtimo technologijos yra pranašesnės už kitų gamintojų“, – kalbėjo J. Maksvytis, akcentavęs, kad įmonei darbuotojų kelionės kainuodavo konkrečią pinigų sumą, tačiau didesnę žalą visi tie skrydžiai darydavo gamtai. „Dabar beskraido serviso darbuotojai instaliuoti naujai įsigytą mūsų įrangą ar aptarnauti turimą“, – sakė įmonės vadovas. Nuotoliniu būdu įmonėje sėkmingai dirba ir konstruktoriai, kurie į biurą atvyksta, anot J. Maksvyčio, „kai nusibosta dirbti iš namų.“ „Terekas“ eksportuoja „Flex Blow“ mašinas į 27 valstybes. Šiemet per pandemiją pavyko atidaryti „Tereko“ filialą Suomijoje, netrukus turėtų pradėti veikti įmonės filialas JAV. „Praėję metai „Terekui“ buvo ganėtinai geri“, – pasidžiaugė J. Maksvytis.
Kuria skafandrų gamybos technologiją Pavasarį, per pirmąjį karantiną „Terekas“ pradėjo gaminti plastikinius skydelius veidui apsaugoti, sukūrė jų gamybos technologiją. Skydelių pagamino apie 30 tūkst., iš jų apie 20 tūkst. išdalino kaip labdarą. J. Maksvyčio pastebėjimu, šių skydelių gamyba buvo daugiau socialinis projektas. „Tie skydeliai tokios apsaugos kaip veido kaukės neužtikrina, nes yra gana atviri“, – sakė jis. Šiandieną „Terekas“ ruošiasi gaminti apsauginius skafandrus medikams, kitų sričių darbuotojams. „Dabar kuriame skafandrų gamybos technologiją. Skafandrų, kurie ypač reikalingi dirbantiems pirmuose kovos su COVID-19 linijose, gamybą pradėti planuojame 2021 metais. Paskubinti šį projektą mus ragina tiek medikai, tiek kai kurių didesnių įmonių vadovai“, – kalbėjo J. Maksvytis, akcentavęs, kad naujas gaminys yra sudėtingesnis – į skafandrą paduodamas išvalytas oras, skafandro kaklas gaminamas iš latekso. „Norime sukurtą ir užpatentuotą skafandrų gamybos technologiją pardavinėti užsakovams pasaulyje, ne vien Lietuvoje. Ši pandemija, manau, ne paskutinė, jų bus“, – teigė J. Maksvytis. „Terekas“ užsibrėžė 2021 metais savo gaminamose „Flex Blow“ universaliose PET taros pūtimo mašinose kaitines lempas pakeisti lazeriais. Dabar kaitinės lempos naudoja 120 kW elektros energijos, įdiegus lazerį elektros poreikis sumažės iki 18 kW. „Taupysime energiją ir tausosime gamtą“, – tarė J. Maksvytis.
Sėkmės faktorius – jaunas kolektyvas „Kai priartėji prie vandenyno, visos tavo žinios apie šulinius tampa nereikalingomis, dargi trukdo“, – sakė J. Maksvytis, prakalbus apie iššūkius buriant įmonės kolektyvą, ieškant darbuotojų. Veiklos pradžioje „Terekas“ orientavosi į postsovietinių šalių rinką, šiandieną apie 40 proc. „Flex Blow“ mašinų parduoda JAV, nemažą dalį – ES valstybėse. J. Maksvyčio teigimu, toks rinkos krypties pakeitimas vertė įmonę ieškoti naujų, jaunų ir veržlių darbuotojų, išmanančių IT technologijas, pasaulio rinkų politiką, subtilybes. „Iš senos komandos likome tik aš ir brolis, nes mudviejų išmest kažkaip nedrįsta“, – šmaikštavo J. Maksvytis. „Tereke“ Kretingoje dirba apie 180 žmonių, jų amžiaus vidurkis 37 metai. „Terekas“ – šeimos verslo įmonė. J. Maksvytis pasidžiaugė, kad sūnus Gintautas po mokslų nusprendė dirbti „Tereke“ – jis įmonės vykdomasis direktorius. „Gintautas daug idėjų generuoja“, – sakė tėvas apie sūnų. J. Maksvytis viliasi, kad naujoji Lietuvos valstybės valdžia skirs didesnį dėmesį regionams. „Mūsų versle reikalingi IT inžinieriai, konstruktoriai, kuriuos rasti gali Vilniuje, Kaune. Reikia valstybės politikos, kuri skatintų jaunus išsilavinusius žmones kurtis provincijoje. Verslas regionuose iš „trinkelizacijos“ turi būti kreipimas į inovacijas“, – kalbėjo jis. „Tereko“ įmonė už inovacijas yra pelniusi Lietuvos Vyriausybės, Lietuvos pramoninkų konfederacijos apdovanojimus. Kokia provincijoje, Kretingoje, naujas technologijas sėkmingai plėtojančio verslo sėkmės formulė? „Kai kurie žmonės sėkmei pritraukti virš durų prisikala pasagą, o mes dirbam kaip arkliai“, – linksmai atsakė humoro nestokojantis verslininkas J. Maksvytis.
|
|
