|
|
|
Faktas: Vilniaus gatvės renovacija įšaldyta
Vilniaus gatvę tyrinėjančių archeologų komanda baigė darbus vienoje šios gatvės pusėje. Atrodė: ištirs ir užvers, kad kelininkai galėtų pakloti asfaltą. Deja, tam pasipriešino paveldosaugininkai, ir nedaug trūko, kad atkastos tranšėjos su senosios Kretingos pamatais būtų paliktos žiojėti per visą žiemą. Negana to, miesto centre galimos dar ir kitokios permainos. Kitąmet tirs dukart daugiau Lapkričio pabaigoje atvertą Kretingos senamiesčio vaizdą specialiomis lazerinėmis 3D technologijomis užfiksavo iš Biržų atvykusi įmonė „Šiaurinis taškas“. Apdorotą medžiagą šios įmonės specialistai perduos archeologams, kurie panaudos ją rengdami ataskaitas. Vėliau virtuali medžiaga iškeliaus į Kretingos muziejų, ir bus galima interaktyviai atkurti senojo miesto vaizdą. Kretingą tyrinėjantis mažosios bendrijos „Praeities tyrimų institutas“ archeologas Jurgis Sadauskas patikino, kad miesto centre jau ištirta apie 1 tūkst. kv. m Vilniaus gatvės prieigų ploto, arba viena važiuojamosios dalies juosta palei Rotušės aikštę ir skverą. Tačiau dar liko neiškasinėta maždaug dukart tiek ploto – apie 2 tūkst. kv. m kitoje gatvės pusėje bei aplink būsimą žiedą J. K. Chodkevičiaus gatvėje. Tačiau žiemai archeologų, o taip pat – ir gatvės renovaciją atliekančios bendrovės „Šilutės automobilių keliai“ darbai bus stabdomi ir atnaujinti tik pavasarį, kai leis orai. Didžiausia problema iškilo dėl atvertų šurfų, arba tranšėjų, su senųjų statinių pamatais – tam, kad jie neliktų stovėti per visą žiemą, praėjusį savaitgalį Kretingos rajono savivaldybė organizavo posėdį, kuriame be rangovų ir archeologų dalyvavo ir Kultūros paveldo departamento (KPD) bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovai. „Negalime per žiemą palikti atvirų duobių“, – konstatavo už Kretingos rajono kelių infrastruktūrą atsakingas Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis. Kliudo atrasti objektai Kodėl įstrigo darbai? Juk visuomenei buvo pristatytas visai kitoks Vilniaus gatvės renovacijos scenarijus – renovacija turėjo būti baigta jau šį rugsėjį. J. Sadauskas problemą dėstė taip: „Kultūros paveldo vertinimo taryba neleidžia nieko griauti. Įprastai darbai vyksta pagal tokį planą: archeologai ištiria, užfiksuoja, medžiagą perduoda saugoti, o statybininkai eina iš paskos – užverčia žeme, kas kliudo, nugriauna. Nes, nesufrezavus tinkamo pagrindo, negalima kloti asfalto. Asfalto pagrindui reikia suspausti apie 70 cm storio sluoksnį, todėl tam dažnai kliudo ištirti objektai.“ J. Sadausko žiniomis, „Šilutės automobilių keliai“ kreipėsi į KPD, bet ši institucija, turėdama teisinę apsaugą, neduoda sutikimo griauti Vilniaus gatvėje atvertų pamatų. Dėl to rangovams teks keisti techninį projektą, prisitaikant prie naujų sąlygų – drenažą vesti ten, kur nėra senienų, o naująjį projektą iš naujo derinti su LAKD, ves Vilniaus gatvė yra valstybinis kelias.
Prielaida – buvo kapinynas? „Pakeitimai tokio masto projektuose užima nemažai laiko. Tik po Kelių direkcijos ir KPD sprendimų galėsime užpilti tą kelio pusę. Statybininkų tikslas buvo dar šiemet užpilti skaldos pagrindą, tačiau darbai užsitęs. Mes tikimės pavasariop pradėti tyrinėti kitą gatvės pusę“, – tvirtino archeologas. Jo manymu, kitos Vilniaus gatvės pusės ir teritorijos palei žiedą tyrinėjimo darbai turėtų vykti greičiau, galbūt juos pavyks užbaigti kitą vasarą, nes senovinių pastatų turtingiausia pusė jau ištirta. „Be to, antroji pusė jau buvo iškasta sovietmečiu: vedant komunikacijas, buvo suardyti ir vertingi sluoksniai.“ Tačiau, pastebėjo J. Sadauskas, archeologija yra kupina netikėtumų: „Paskutinėje perkasoje priešais „Senukų“ prekybos centrą aptikome žalvarinės apyrankės fragmentą – tokie radiniai įprastai randami geležies amžiaus – prieš tūkstantį metų – kapinynuose. Jeigu yra vienas fragmentas, atsiranda tikimybė, kad gali būti ir visas kapinynas. O jei būtų taip, tuomet tektų spręsti, kaip šią teritoriją saugoti.“
Projektas be žvalgomųjų tyrimų „Viskas suprantama – KPD nenori leisti žlugdyti objekto. Šioje situacijoje tektų kelti klausimą: kodėl, rengiant Vilniaus gatvės renovacijos projektą, išsyk nebuvo numatyta, kad ji patenka į saugomą teritoriją, juolab kad istorinėje-kartografinėje medžiagoje matosi, kur ir kokie senoviniai objektai stovėjo. Kai vyksta darbai saugomose teritorijose, iš pradžių atliekami žvalgomieji tyrimai, ir tik tuomet pagal juos rengiamas techninis projektas“, – kodėl susiklostė tokia situacija, svarstė Simonas Sprindys, bendrijos „Praeities tyrimų institutas“ vadovas. Jo žodžiais, Kretingos rajono savivaldybė, geriausiai pažįstanti savo miestą, jo istoriją, nepasirūpino tuo. Todėl buvo nueita lengviausiu keliu – projektas parengtas be žvalgomųjų tyrimų, jis patikėtas Švedijos kapitalo transporto infrastruktūrai priklausančiai projektavimo bendrovei „Kelprojektas“. Tranšėjos – dešimtmečiui? Tačiau su šiais teiginiais nesutiko P. Černeckis: „Archeologai kalba „iš savo varpinės“. Vilniaus gatvės sutvarkymo projektas buvo parengtas 2012–2013 m, o pinigai renovacijai gauti tik 2020-aisiais. Kaip būtų buvę, jei žvalgomuosius tyrimus būtų pradėję prieš 7–8 metus, ir tiek pat laiko gatvėje būtų paliktos atvertos duobės? Ką žmonės būtų pasakę?“ P. Černeckio žodžiais, projektavimo darbų konkursą tuomet laimėjo vilniečių įmonė „Kelvista“, o iš jų perėmė įmonių grupė „Kelprojektas“. Jis sakė suprantąs archeologų darbo pobūdį: šie galėtų iš anksto kasinėti kur nors atokioje vietoje – prie bažnyčios, muziejaus, betgi čia – gatvė. Tokioje judrioje vietoje iš anksto atlikti žvalgomųjų tyrimų neįmanoma. „Antra vertus, atlikdami žvalgomuosius tyrimus, archeologai juk taip pat nepasakė, ką atkasę atras. Nors jie taip pat turėjo istorinę medžiagą, žinojo, kaip ir kur kūrėsi Kretinga“, – pastebėjo P. Černeckis. Verdiktas: projektą koreguos S. Sprindžio manymu, problema kilo, nes nevyko pokalbis tarp dviejų valstybinių institucijų – KPD ir LAKD – nors jos tarpusavyje reglamentuoja viena kitos darbus. Dėl susidariusios situacijos žmonės visą pyktį nukreipia į antrinę grandį – archeologus ir statybininkus. Visgi S. Sprindys tikėjosi pozityvios išeities iš situacijos: „Patirtis rodo, kad bet kurioje situacijoje sprendimų yra daugiau negu vienas. Manau, kad galima keisti projektą – nejudinant atkastų pamatų, reiktų ploninti kelio pagrindą, tam panaudojant šiuolaikines technologijas.“ Įmonės „Šilutės automobilių keliai“ darbų vadovas Julius Lekstys patvirtino, kad dėl oro sąlygų darbai laikinai stabdomi. O paklaustas, kokį optimaliausią sprendimą dėl tolimesnių darbų mato jis, atsakė: „Čia – ne mūsų, o projektuotojų ir Kelių direkcijos rūpestis. Lauksime. Tolimesnė darbų eiga priklausys nuo jų bendro susitarimo.“ Po posėdžio Savivaldybėje nuspręsta: Vilniaus gatvės techninis projektas bus koreguojamas – drenažo ir nuotekų tinklai bus perkelti į kitą vietą, eis palei pamatų tarpus ir pakraščius. „Šią savaitę projektuotojai pataisytą projektą turės pateikti užsakovui – LKAD. Šiai patvirtinus, iki Kalėdų tikimasi duobes užversti šalčiui atspariu sluoksniu ir abiem gatvės pusėm paleisti eismą“, – patikino P. Černeckis. ---
KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo specialisto Laisvūno Kavaliausko komentaras:- Kol kas negaliu komentuoti situacijos, nei aš, nei mano kolegos nesame su ja supažindinti. Dėl radinių mūsų nuostata tokia – išsaugoti kuo daugiau autentikos. Kretingos senamiestyje atkasta XVII–XIX a. pr. statinių, aptikta per tūkstantį radinių, tačiau dar neturime archeologų vertinimų. Archeologams aptikus istorines struktūras, turime spręsti, kiek jos trukdo vykdyti statybos darbus. Būtina ieškoti bendrų sprendimų, manau, kad projektą teks koreguoti – atvirų gatvės plotų juk vis vien nepaliks.
|
|
