Kodėl žmonės vis dar nepaiso karantino reikalavimų ir apribojimų?

– Manau, kad daugelis pavargo uždarai gyventi, susitaikė su situacija, kuri nebebaugina taip, kaip per pirmąjį karantiną, nors ligos atvejų yra ir gerokai daugiau, ir sunkesnių. Perteiksiu vieno senolio, su kuriuo apie tai kalbėjomės, žodžius: ir per karą žmonės tuokdavosi, krikštydavo, švęsdavo. Tačiau Vydmantų bendruomenę karantino laikytis mes skatinam, jokių viešų renginių neorganizuojam, suprasdami, kad, paleidę vadžias, krizę gilintume dar labiau.

– Kiekvienas pademonstruojame savo kultūrą – jau nuo tos akimirkos, kai, išėję į viešą erdvę, užsidedame kaukes, tarsi siųstume žinutę kitam: „Žiūrėk, aš taip darau, daryk ir tu.“ Jei konkrečiai apie mūsų lopšelį-darželį „Ąžuoliukas“, tai susirinkę rugsėjo 1-ąją kolektyve mes iškart susitarėme: šiuo atveju atsakomybė bus ne tik mano, direktorės, o visų. Džiaugiuosi, kad atsakingai elgiasi ir tėvai, į darželį atvesdami tik sveikus vaikus.

– Valdžios kova su koronavirusu – Sizifo darbas. Kol nebus įvesta komendanto valanda, tol nieko gero nelaimėsime. Pirmiausia, „kiaulę kiša“ didieji prekybos centrai, organizuodami prekių akcijas ir tuo viliodami atsakomybės neturinčius asmenis. Pažiūrėkit, kas jau dabar darosi: puola, griebia, perka, neša, spūstys – didžiausios. Kol neuždarys visų tų didelių parduotuvių, virusas toliau šienaus žmonių gyvybes.

– Tik apgailestauti tenka, kad ne visi gyventojai suvokia, kokia iš tikrųjų klastinga liga yra koronavirusas. Yra grupė žmonių, apskritai ja netikinčių, neigiančių, yra grupė manančių, kad nesusirgs, o jei netyčia ir susirgs, tai simptomai bus lengvi. Deja, Kretingos ligoninės, kuriai vadovauju, palatos – pilnos, kai kurių ligonių būklė labai sunki, reikia dirbtinai ventiliuoti plaučius.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS