Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Iš Kretingos kilusi psichologė Ūla Bendikaitė tvirtino, kad visi žmonės tam tikru metu gali patirti neigiamas emocijas ir išgyventi liūdesį.

Būti jaunas, sveikas, energingas ir žvalus norėtų kiekvienas moksleivis, deja, daugelis jaunuolių koncentruojasi į savo problemas ir tai, kas jiems nesiseka – nerimas, depresija, nepabaigtos užduotys ar netikri draugai, yra dažnesni minčių palydovai. Viena klastingiausių paauglius aplankančių ligų – depresija kartais pernelyg nuvertinama aplinkinių dėl žinių stokos. Jų manymu, tokie žmonės yra pesimistai, negalintys sudėtingose situacijose įžvelgti šviesiosios pusės.

Paaugliai, pripažinę šią ligą, dažnai būna apkaltinti simuliacija, vaidyba. Tai – viena priežasčių, kodėl daugelis bijo imtis konkrečių veiksmų, pajautę neigiamas emocijas.Vis dėlto, jei žmogus jaučia būtinybę „vaidinti“, kad serga, jam taip pat reikalinga pagalba.

Keletas moksleivių sutiko anonimiškai pasidalinti savo asmenine patirtimi, susijusia su neigiamais jausmais ir depresija. Vienas jų teigė, kad mokykloje jis dažnai pastebintis neigiamas emocijas išgyvenančius jaunuolius, dažnai jas ir pats patiria. Kito respondento teigimu, tokius jaunuolius sunku pastebėti, nes kai kurie moksleiviai labiau bendrauja su artimiausiais draugais.

Vis dėlto jaunuoliai depresijos sąvoką teigė suvokiantys ir ja nemanipuliuoja: „Nenoriu juokauti su liga ir nemanau, kad frazė „šią savaitę man buvo depresija“ turėtų būti taip lengvabūdiškai ištariama.“ Tokiai nuomonei prieštaravo antrasis respondentas, tvirtindamas, kad ši frazė tinkama apibūdinti ypač liūdną nuotaiką.

Paklausti, kokie galėtų būti patarimai depresiją patiriantiems bendraamžiams, moksleiviai pasiūlė susirasti žmogų, kuriuo būtų galima pasitikėti ir pasikalbėti, išvardinti bent 5 gerus dalykus apie save ar savo gyvenimą, ieškoti naujų pomėgių, dalyvauti daugiau veiklų, kurios padėtų nukreipti dėmesį nuo negatyvių minčių, o jas pakeistų linksmesnė kasdienybė.

Patarimai patiriantiems sunkumus

Egzistuoja daugybė knygų, laidų, filmų, straipsnių, galinčių padėti paaugliui suprasti savo jausmus, tačiau tai retai yra veiksminga – kiekvienam jaunuoliui būdinga skirtingo pobūdžio depresija, nėra teisingo ar neteisingo būdo ja sirgti. Jėgos, noras ar atsakymas, kaip išgyti, įprastai kyla iš jaunuolių vidaus. Vis dėlto žinoti, kad yra žmonių, patyrusių kančią, išgyvenusių ar įveikusių neviltį, suteikia paguodą.

Dažnai žmonės, bendraudami su depresiją išgyvenančiuoju, negeba tinkamai išreikšti savo palaikymo ir minčių. Rašytojas Matt Haig knygoje „Kodėl verta gyventi” pateikia keletą patarimų ir frazių pavyzdžių.

Knygos skirsnyje „Ką žmonės sako sergantiems depresija, bet ko nesakytų kitiems mirtiną pavojų išgyvenantiems žmonėms“ jis pataria vengti skambių posakių, palyginimų ir noro sumenkinti ligą: ,,Suprantu, kad sergi tuberkulioze, bet būna ir blogiau. Bent jau niekas nemirė“; ,,Kaip manai, kodėl susirgai skrandžio vėžiu?“; „Taip, žinau, storosios žarnos vėžys – nemaloni liga, bet pabandyk pagyventi su ja sergančiu žmogumi. Siaube. Tikras košmaras.“; ,,Sakai Alzheimerio liga? Gali nepasakoti, ji mane dažnai apninka.“; ,,Taip, tavo koja tikrai dega, bet šnekos čia niekuo nepadės, tiesa?“; „Gerai. Taip. Taip. Gal parašiutas ir neišsiskleidė. Bet nenukabink nosies.“

Gebėti priimti ir suprasti

Patarimais, kaip atpažinti depresiją ir su ja susigyventi, pasidalino iš Kretingos kilusi psichologė Ūla Bendikaitė: ,,Depresija – tai liga, nuo kurios niekas nėra apsaugotas. Ji gali paveikti kasdienį funkcionavimą: miegą, apetitą, darbingumą mokykloje, santykius su aplinkiniais.“

Pašnekovė įvardijo pagrindinius depresijos simptomus: prislėgta nuotaika, intensyvus nevilties ir bejėgiškumo išgyvenimas, neigiamos mintys ir žema savivertė, verksmingumas, pyktis ir irzlumas. Sergant depresija tai, kas anksčiau teikė malonumą, dabar nebegali pradžiuginti, tampa sunku priimti sprendimus ir susikaupti, nuolat jaučiama energijos stoka, suprastėja miego kokybė, reikšmingai padidėja ar, atvirkščiai, sumažėja apetitas, gali kilti minčių apie savižudybę ar savęs žalojimąsi. Depresija gydoma psichoterapija ar medikamentais, neretai taikoma šių dviejų gydymo būdų kombinacija.

Anot psichologės, liūdesys yra jausmas, kurį visi tam tikru periodu išgyvena, tai normali reakcija į praradimus ar nesėkmes. Svarbu išskirti, kad paprastai liūdesys ilgai netrunka, jam praėjus vėl galima džiaugtis gyvenimu. Būtent trukmė, kiek ilgai jaučiami depresijai būdingi simptomai, yra labai svarbi nustatant depresiją.

Paauglystėje dėl vykstančių pokyčių kūne, smegenyse padidėja jautrumas aplinkai, todėl nuotaikų svyravimai yra normalūs, taip pat visiškai normalu yra nerimauti patekus į stresines situacijas, pavyzdžiui, prieš atsiskaitymus mokykloje. Svarbu stebėti, kiek ilgai prasidėjęs gilus liūdesys, kiti atsiradę neigiami pojūčiai tęsiasi.

Ū. Bendikaitės teigimu, sunerimti reiktų, kai atsiradęs blogumas viduje nepaleidžia dvi savaites ar ilgiau. „Jei moksleivis įtaria, kad jam gali būti depresija, svarbu nelikti vienam su tokiomis mintimis, pasipasakoti bent vienam suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Tada kartu galite ieškoti pagalbos. Patartina kreiptis į šeimos gydytoją ar Psichikos sveikatos centrą. Siuntimo patekti pas gydytoją psichiatrą ar psichologą nereikia, apsilankius specialistai įvertina būklę ir paskiria tinkamą gydymą“, – apibūdino psichologė.

Pasak kretingiškės, aplinkiniams svarbu suprasti, kad depresija nėra tiesiog nuotaikos nebuvimas, o rimta liga, kuriai įveikti dažniausiai reikia pagalbos – psichologo konsultacijų, psichoterapijos ar medikamentų. „Pasakymai „Pralinksmėk“, „Taigi viskas gerai, kodėl tu liūdi“, „Jei pasistengtum, galėtum būti laimingesnis“ – nepadės. Išgirdus apie kito depresiją ar mintis apie savižudybę labai svarbu tokių kalbų neignoruoti, neatstumti, išklausyti ir padėti surasti, kur būtų galima gauti efektyvią pagalbą. Sergant depresija vienišumo pojūtis gali būti kaip niekad stiprus, todėl aplinkinių supratimas ir palaikymas yra gyvybiškai svarbūs“, – teigė Ū. Bendikaitė.

Lukrecija GABRĖNAITĖ

---

Psichologinė pagalba teikiama: Kretingos Psichikos sveikatos centras – 8 445 79055; Jaunimo linija – 8 800 28888; Vaikų linija – 116111; Vilties linija – 116 123

„P. n.“ akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas