|
|
|
Ar turėsime Kretingoje žydinčių sakurų slėnį?
Nors įdėta nemažai pastangų ir lėšų, Akmenos upės slėnis Vilniaus gatvėje, anapus lurdo, taip ir netapo kretingiškių ir miesto svečių poilsio ar ramių pramogų, grožėjimosi gamta vieta. „O be reikalo, – įsitikinęs kretingiškis Pranas Liaučius, pats mėgstantis dažnai vaikščioti būtent čia. – Šis slėnis turi kažkokios traukos, kuri galbūt siejasi su ramybe, su natūraliai susiformavusiu landšaftu.“ P. Liaučius, Statybininkų gatvės seniūnaitis, sakė negalįs būti abejingas aplinkai ir mano, kad gražiai, tvarkingai gyventi Kretingoje nori ne jis vienas. „Anądien nebeapsikenčiau – dvi valandas slėnyje kuopiau šakų, lapų sąnašas iš Pastauninko upelio, surinkau išmėtytas trinkeles. Sakau statybininkams, ko jūs per tvorą tų plytelių primėtote. Šie tvirtino, kad tai prošal einančių vaikų darbas. Surinkau, „suštabeliavau“, sakau, pasiimkite. Tai pažiūrėjo į mane kaip į keistuolį...“, – P. Liaučius sakė, kad pasiilgstąs bendrų miestelėnų talkų – per jas galima daug nuveikti, tvarkant viešąsias miesto erdves. P. Liaučiaus pastebėjimu, Akmenos slėnis galėtų virsti sakurų parku – šie, pavasarį anksti pražystantys medžiai, yra dekoratyvūs, ir, kai niekas aplink dar nežydi, džiugina akį ir po žiemos pavargusią sielą. „Manau, kad tam nereikėtų daug lėšų – svarbu būtų sutelkti žmones, miestelėnus, kurie galbūt panorėtų savo miestui padovanoti po medelį, gal ir aplink Kretingą esantys medelynai paaukotų vieną kitą sodmenį, – pasvarstė kretingiškis. – Bet gal reikėtų apskritai atsiklausti žmonių nuomonės? Nebūtinai sodinti sakuras. Juk čia galėtų žydėti ir kitokie dekoratyvūs žydintys medžiai – alyvos, jazminai, o gal ir – mūsų soduose įprastos vyšnios...“ Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad Akmenos upės slėnis yra didelis seniūnijos rūpestis: „Ne per seniausiai gvildenome slėnio viziją – ką norėtume jame matyt, kaip jis turėtų atrodyti, kad žmonių norai nesusikirstų su mūsų ketinimais. Su Pranu, su kitais iniciatyviais miesto gyventojais tikrai padiskutuosime, ką seniūnija ir žmonės galėtų kartu nuveikti.“
Miesto seniūnė apgailestavo, kad nebuvo patvirtinta slėnio vizija, jos parengta Gyventojų iniciatyvų projektui . „Buvome numatę takelius, praėjimą po tiltu, apželdinimo variantus“, – teigė G. Liobikienė. Taip jau sutapo, kad, rengiant publikaciją spaudai, redakcijai savo mintis dėl Akmenos upės pakrantės kitapus slėnio išsakė viena J. Basanavičiaus gatvės gyventojų: „Sutvarkius pakrantę ir netgi apgalvojus, kaip sujungti ją su slėniu, atsirastų visiškai nauja erdvė Kretingoje miestelėnų poilsiui ir pabendravimui.“ Tačiau, anot seniūnės, apie tai dar per anksti kalbėti. „Turime iki galo sutvarkyti slėnį, tada dairytis tolėliau, už upės. Žinoma, kad būtų galima ką nors gražaus padaryti, bet šiuo atveju mūsų idėjų jau nepakaks – jas teks derinti su profesionalais, nes, visų pirma, reikės įvertinti vietovę, kad neužkliūtume gyventojų privačių valdų“, – sakė ji. Drėgnas, šaltiniuotas Akmenos upės slėnis tvarkyti buvo pradėtas 2007-aisiais. Buvo įrengti pėsčiųjų takai, suoliukai, lieptai per kanalą. Darbus tuomet atlikusi uždaroji akcinė bendrovė „Damba“ išpjovė menkaverčius medžius, išrovė jų kelmus, apie 2 tūkst. kv. m krūmų, sutvarkė 6 tūkst. kv. m žolės. Drėgniausioje vietoje buvo iškastas nedidelis 3,5 m gylio nusausinamasis tvenkinys, kuriame susitvenkia vanduo, iš tvenkinio į upę nutiestas kanalas. Išvalytas Pastauninko upelis, kurio vaga išgrįsta akmenimis, o iš šaltinio nuvesta lėkščiašlaitė vaga, „gaudanti“ vandenį. Beveik 7 ha ploto rekreacinė zona kainavo per 30 tūkst. Eur, kurie buvo skirti iš Savivaldybės 2006–2008 m. visuomenės sveikatos rėmimo programos lėšų. Tačiau šios pastangos iki galo nepasiteisino: vaikščioti čia šlapia, prie šaltinio prieiti nepatogu, vakarais tamsu ir nejauku. ---
Sakura, arba japoniška vyšnia, yra vienas labiausiai atpažįstamų simbolių pasaulyje ir vienas svarbiausių augalų Japonijoje. Žodis sakura yra naudojamas apibūdinti toms vyšnių rūšims, kuriomis grožimasi ne dėl vaisių, o dėl žiedų. Sakura yra labai ryškus pavasario įvaizdis, kuris nusako trumpalaikį gamtos ir žmogaus gyvavimą. Sakoma, kad krintantys vyšnių žiedai simbolizuoja trumpalaikį grožį, kuris gyvenime greitai praeina. Japonijoje vienas laukiamiausių metų įvykių – hanamis, arba gėrėjimosi žydinčiomis sakuromis šventė, suburianti žmones kartu švęsti gamtos nubudimą, ir Japonijoje gyvuojanti jau šimtus metų. Sakurų parkai auga ir kuriasi Vilniuje, Kaune, Pasvalyje, Druskininkuose, Panevėžyje, Alytuje, kitur. Tačiau kretingiškiams, ko gero, pasisekė labiausiai: Kretingos rajone, Mažučių kaime, įsikūrusiame didžiausiame Europoje japoniškame sode auga ir žydi per 500 sakurų, kasmet pavasarį sukuriančių nepakartojamą įspūdį.
|
|
