Perdavė estrados legendos dovaną

Lietuvos estrados žvaigždės Nelės Paltinienės valia jos ir Arvydo muzikos studijos „Napsound“ aparatūra buvo perduota šeimos bičiuliui Vydmantų parapijos klebonui Karoliui Petravičiui (kairėje). Ją suderinti ėmėsi vydmantiškis Virginijus Japertas.

Į Vydmantus ir Rūdaičius praėjusią savaitę atkeliavo netikėta dovana – į amžinybę pavasarį išėjusios legendinės estrados žvaigždės Nelės (Nelly) Paltinienės ir jos vyro Arvydo Paltino įrašų studijos „Napsound“ įrenginiai. Taip įvykdyta dainininkės valia – perduoti muzikinę aparatūrą ilgamečiui jos bičiuliui Vydmantų parapijos klebonui Karoliui Petravičiui.

Atidavė savo mikrofonus

Klebonas K. Petravičius pasakojo, kad jo draugystė su Nele ir Arvydu Paltinais truko du dešimtmečius, nuo to laiko, kai jis buvo dar klierikas: „Kai susipažinome, man tebuvo vos 18-ka, ir ši draugystė trunka jau pusę mano gyvenimo. Nelly man imponavo nuo vaikystės: tokia miela, apipinta legendomis, o iš tikrųjų – labai paprasta, likimo užgrūdinta moteris. Atvykę į Palangą atostogauti, Paltinai apsistodavo mano kolegos namuose, – taip ir susipažinau.“

Abipusė bendrystė taip išaugo ir sustiprėjo, kad buvę tokie artimi lyg šeimos nariai. Kai prieš 5-erius metus dainininkė susirgo, ji dovanojo K. Petravičiui du mikrofonus, vieną jų – savo asmeninį.

„Nelly pasakė: tas mikrofonas man labai brangus – su juo apkeliavau visą pasaulį. Trokštu, kad dainuodamas ir tu patirtum tokią pat laimę, kokią patyriau aš. Sakiau: miela Nelly, jūs dar dainuosit. O ji šmaikščiai atskirto: jei reikės, Karoli, tu man jį paskolinsi“, – šiltais prisiminimais pasidalijo stipriu skaidriu balsu apdovanotas ir, kaip žmonės sako, dainomis Vydmantų bažnyčią statantis klebonas K. Petravičius.

Jis išvien su Vydmantų kultūros skyriaus moterų ansambliu važinėja po Lietuvą, o už koncertus surinktas lėšas skiria Vydmantų Dievo Gailestingumo bažnyčios statybai.

Vargonai – taip pat dovanoti

Klebono žodžiais, N. Paltinienė labai norėjo, kad ir jos įrašų studijos Vilniuje, kur išleista per 20 kompaktinių plokštelių, instrumentai netylėtų, o tarnautų kūrybos procese. „Ji prašė, kad pasiimčiau ir aparatūrą parsivežčiau į Vydmantus. Aparatūra brangi, geros kokybės, tačiau per laiką išsiderinusi. Dabar mūsų bažnyčios statybos tarybos pirmininkas auksinių rankų meistras Virginijus Japertas ją prikelia naujam gyvenimui“, – tikino pašnekovas.

Nors aparatūra padovanota jam asmeniškai, tačiau K. Petravičius tikino, neišdrįstų jos pasilikti sau: „Per daug šventa – jais buvo kuriama Lietuvos estrada.“ Kurį laiką instrumentai tarnaus vydmantiškiams, o vėliau K. Petravičius juos ketina perduoti Lietuvos estrados muziejui. „Kai muziejininkai sužinojo, kad Paltinai mums perdavė, atakavo prašymais, bet mes išpildome Nelly troškimą“, – patikino jis.

Didžioji dalis aparatūros pargabenta į Vydmantų kultūros skyrių, tik vargonai – į Rūdaičių koplyčią, kur, klebono žodžiais, jų labai reikėję. „Vydmantų koplyčioje groju taip pat man brangia dovana – vokiškais Nijolės Jautakienės, žinomos dainininkės Gintarės Jautakaitės motinos, vargonais. Kaune ji įkūrė sakraliosios muzikos mokyklą, bet, pasikeitus vadovams, vargonų nebereikėjo, ir ji padovanojo juos man“, – kalbėjo K. Petravičius.

N. ir A. Paltinų studijos vargonai buvo parvežti į Rūdaičių koplyčią, kur jų trūko tikintiesiems.

Rūpinosi bažnyčios reikalais

Nors legendinė scenos žvaigždė užgeso, K. Petravičius sakė ir toliau palaikąs šiltą ryšį su jos vyru Arvydu ir amžinatilsį Eugenijaus Ivanausko – su juo N. Paltinienė dainuodavo duetu – antrąja žmona Aldona. Taip pat su Stefa Navardaitiene, šventės „Grok, Jurgeli“ įkūrėja, kuri 14 metų vedė N. Paltinienės koncertus.

Tik po kurio laiko, sakė K. Petravičius, susidėliojo ir netikėtas N. Paltinienės asmeninių datų kaleidoskopas: ji gimė vasario 16-ąją, mirė vasario 29-ąją – ši data pasikartoja kas 4-erius metus, jos kūnas Vokietijoje sudegintas kovo 11-ąją, o palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse gegužės 23-iąją, pasibaigus karantinui, kai galėjo susirinkti visi jos bičiuliai.

Pašnekovo žodžiais, su N. Paltiniene jiedu susiskambindavę iki paskutinio jos atodūsio: ji buvo labai aiškaus proto, kupina gyvenimo geismo ir labai rūpinosi Vydmantų bažnyčios statyba. „Nelly puikiai žinojo visus statybos reikalus, dalyvavo pastato vizualizacijos kūrybos procese – jai rūpėjo kiekviena detalė. Netgi ieškojo savo buvusių gerbėjų, kurie kažkada jai žadėjo visą pasaulį po kojomis pakloti. Deja, daugelis jų jau mirę. Nelly sakė: kaip negerai, kad visą gyvenimą man rūpėjo dainuoti, o ne pinigų užsidirbti“, – smagią bičiulystę prisiminė pašnekovas.

Originali prakartėlė ir laužų pieva>

Įsibėgėjusią Vydmantų Dievo Gailestingumo bažnyčios statybą, neslėpė K. Petravičius, pristabdė „korona“: pamatai pakloti, ir buvo surinkta 50 tūkst. Eur tolesniems darbams. „Ketinome kelti bažnyčios bokštą, darbai kainuos apie 60 tūkst. Eur – trūkstamų pinigų galvojome užsidirbti koncertais, bet kol kas viskas sustojo“, – kalbėjo klebonas. Vydmantų bažnyčia statoma šiuolaikiškai – iš surenkamų konstrukcijų: turint pakankamai lėšų, ją galima būtų pastatyti ir per 3 dienas.

Tačiau, patikino K. Petravičius, vydmantiškiai jau dabar moka džiaugtis būsima bažnyčia: ant jos pamatų per Vėlines sukūrė degančių žvakių jūrą, o Kalėdoms ketina įrengti stacionarią palapinę su Betliejaus prakartėle. Ši bus originali – medžio skulptūras šiomis dienomis kuria Kiauleikiuose gyvenantis skulptorius Virgilijus Vaičiūnas. „Jo kūrybos procesą pristatysime ir interaktyviai – ekrane atsispindės, kaip iš rąstų gimsta Marijos, Juozapo, Kūdikėlio ėdžiose skulptūros. O Kūčių vakarą ketiname uždegti laužų pievą, kad per joje aukojamas šv. Mišias sušiltų ir mūsų kūnas, ir siela“, – viltingai kalbėjo klebonas.

---

Nelly (Nelė)Paltinienė gimė netoli Varšuvos. Tikslūs gimimo metai nežinomi – manoma, 1934 m. arba 1929 m., nes krikšto dokumentai dingo per karą. Tėvas buvo lietuvis, motina lenkė, jos Nelė neteko ankstyvoje vaikystėje. Karo metais mobilizavus tėvą, kurį laiką gyveno su žydų kilmės pamote, tačiau, naciams ją sušaudžius, liko dviese su jaunesne seserimi. Teko elgetauti – duonai užsidirbdavo dainuodama vokiečių okupuotoje Lenkijoje, vėliau pateko į vaikų namus.

Koncertuoti N. Paltinienė pradėjo 1951 m. Klaipėdos miesto Ryšių darbuotojų profsąjungos meninės saviveiklos ansamblyje, 1961 m. atėjo į Arvydo Paltino vadovaujamą ansamblį, kuris vėliau pasivadino „Kopų balsais“. „Kopų balsuose“ susikūrė pirmasis Lietuvoje – N. Paltinienės ir Eugenijaus Ivanausko – estradinis vokalinis duetas. Dėl sovietinės ideologijos duetas negalėjo dainuoti kartu nuo 1982 m., nes Paltinai gyveno užsienyje.

Gyvendama Vokietijoje rengė solinius koncertus išeivijos lietuviams JAV, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje. Nuo 1989 m. vėl koncertavo ir Lietuvoje. 2011 m. spalio 22 dieną Nacionaliniame operos ir baleto teatre dainininkė paminėjo sceninės veiklos 60-metį.

Ji apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžiumi. 2011 m. popiežius Benediktas XVI suteikė apaštalinį palaiminimą N. Paltinienei už tai, kad ji kiekvieną koncertą pradėdavo malda Švč. Mergelei Marijai.

• Rašyti komentarą (2)