Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Už portreto įžvelgia žmogaus sielą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2020-11-20
Vyresniosios kartos pajūrio krašto kūrėjas Eugenijus Macius portretais atskleidžia herojų vidines gelmes.

Lietuvos įžymybės – politikai, tarp jų ir prezidentai, iškilūs kūrėjai, scenos meistrai, verslo pasaulio magnatai ir paprasti žmonės, tiksliau – jų išraiškingi portretai, žvelgia iš garsaus šalies kino kūrėjo ir fotografijos meistro Eugenijaus Maciaus dokumentinės parodos „Susitikimai“, surengtos jo 80-mečio jubiliejaus proga Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekoje.

Palangoje įspausta giminės pėda

Iš Palangos kilusiam ir dar paauglystėje su pirmuoju tėvų dovanotu fotoaparatu „Liubitel“ pajūrio apylinkes išbraidžiusiam E. Maciui nesvetimas ir Kretingos kraštas – menininkas saugo pluoštą kretingiškių fotografijų. Pernai brolių pranciškonų, Kretingos rajono politikų, kultūros veikėjų ir svečių portretus jis fiksavo per naujosios Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos atidarymą, o įrašus perdavė bibliotekai.

Tačiau fotografija, tikino kūrėjas, nėra jo profesija, iš kurios gyvenime pelnėsi duoną. Tai – tik pomėgis, kuriam atsirado laiko per pastaruosius porą dešimtmečių, kai baigė operatoriaus-režisieriaus karjerą.

Ligi tol E. Maciaus gyvenimą ilgam buvo užvaldęs kinas, o pirmosios pažintys su juo prasidėjo prie Birutės kalno. „Esu iš 4-osios kartos palangiškių: mano mama Liucija Vilkaitė, seneliai ir proseneliai kilę iš Palangos. Senelis Ignas Vilkas buvo garsus medžio meistras – jo suolai ir šiandien tebestovi Palangos bažnyčioje, ir Palangos kurorto vilų statytojas, vaidinęs ir mėgėjiškame teatre. O tėvelis Feliksas Macius kilęs nuo Jokūbavo, iš Šašaičių kaimo. Mokiausi Palangos vidurinėje mokykloje, tuomet ji stovėjo prie Ronžės. Po pamokų jaunimas rinkdavosi prie Birutės kalno, kur pirmąsyk susitikau operatorių Georgijų Chnkojaną, filmavusį viršukalnėje. Pristojau, klausinėjau ir nuo to laiko užsidegiau kinu. Pirmieji mano mokytojai buvo operatoriai Algis Mockus ir Viktoras Starošas – šis bemokslis, bet kaip sakydavo, gimęs su kamera rankoje“, – apie ištakas kelio, ilgainiui atvedusio į Lietuvos kinematografijos elitą, pasakojo E. Macius.

Per Eugenijaus Maciaus fotoobjektyvą – ir Kretingos rajono žmonės.

Su garsių kūrėjų žiedu

Gūdžiu sovietmečiu baigęs Maskvos valstybinį kinematografijos institutą, E. Macius įgijo operatoriaus kvalifikaciją ir nebesiskyrė su kino kamera – tris dešimtmečius dirbo Lietuvos kino studijoje. Vėliau iš Vilniaus buvo parviliotas į pajūrį – į Klaipėdos kino centrą, dirbo jo vadovu. Po to paniro į televizijos darbą uostamiestyje, karjerą baigė dirbdamas privačioje korporacijoje.

Filmavimo kamera, pasakojo E. Macius, jį draugėn suvedė su to meto kino pasaulio korifėjais, tokiais kaip: Zacharijumi Putilovu, Robertu Verba, Rimtautu Šiliniu, Laima Pangonyte, Leonu Tautrimu, Moisejumi Segalu ir kitais. Lygia greta tarp kūrėjų, kurių darbai gula į Lietuvos dokumentikos lobyną, įsirašė ir E. Maciaus vardas.

„Kokia sunki anuomet buvo mūsų filmavimo technika: tampydavom ją po visą šalį, veždavomės į sovietines respublikas. Komandiruotės trukdavo savaitėmis, o filmavimas neretai vykdavo ir naktimis. Juokas ima dabar pagalvojus, kad Gegužės 1-osios ir Spalio revoliucijos paradus filmuodavome pagal iš anksto parengtus siužetus“, – tam tikrus epizodus prisiminė E. Macius, taip pat tapęs ir savitu Lietuvos bei Klaipėdos krašto Atgimimo epochos ir Sąjūdžio metraštininku.

Ir gamtoje svarbiausias žmogus

Nors yra tokių kraštiečio sukurtų filmų, kurie dėl sovietinės cenzūros taip ir nepateko į ekranus, arba sunaikintų į studiją 1991-aisiais įsiveržusių okupantų, tačiau operatoriaus-režisieriaus E. Maciaus kūrybinis kraitis vis vien labai svarus: per kone penkis dešimtmečius jis sukūrė daugiau kaip 100 dokumentinių, informacinių, mokslo populiarinimo kino juostų, per 400 įvairių siužetų ir laidų Lietuvos televizijai ir Lietuvos kino studijai.

E. Macius ir šiandieną priklauso Lietuvos kinematografininkų ir Lietuvos žurnalistų sąjungoms bei Nacionalinei meno kūrėjų asociacijai. Kūrėjas atviravo, kad dabar, atsiradus laisvo laiko, jis vėl gali grįžti prie fotografijos.

Paklaustas, kuo jį taip traukia žmonės, jų portretai, atsakė: „Išėjęs į gamtą, bet kada gali nuspausti aparato mygtuką. O kas gamtoje yra svarbiausia? Žmogus. Man sekasi pagauti jų emocijas, pajausti tinkamą apšvietimą, – intuityviai žinau, kada fiksuoti. Man atrodo, kad per portretą gali pažvelgti į žmogaus sielą“, – akcentavo savitą filosofinį požiūrį išsiugdęs fotomenininkas.

Jis neslėpė, kad dažnas jo herojus nė nepastebi, kaip jo akis ir fotoaparatas pagauna tinkamiausią akimirką, kada prasiveria durys į žmogaus vidaus gelmes. Šiandieną senelio pėdomis seka anūkas Domas Rimeika, užfiksavęs jį per Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės kūrėjų asociacijos surengtos parodos „Susitikimai“ atidarymą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas