|
|
|
Ikona atveria širdies akis
„Ikona kviečia žmogų pabūti tyloje, savyje. Kad jis pamatytų savo netobulumus. Ikona suvirpina širdį. Tam, kad ją suprastum, reikia turėti tikėjimą ir įsigilinti į personažus – jie visi pavaizduoti tokioje ramybėje, kuri mums, gyviesiems, o ypač – šio laikmečio žmonėms, nepasiekiama“, – kalbėjo klaipėdietis menininkas ikonų kūrėjas Borisas Jokubauskis, Klaipėdos miesto Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje surengęs „Šiuolaikinės ikonos parodą“, eksponuojamą ir virtualioje erdvėje. Lyg apdirbtas deimantas Menininkas parodai pateikė 18 įvairiais jo gyvenimo periodais sukurtų ikonų. Jis mano, kad tai – netgi ne paroda, o jo noras liudyti, nešti žinią: „Imkite, jeigu jums jos reikia. Dabar toks laikas: paveiksliukų ir destruktyvių žinių invazija, sėjami nerimas ir baimė, o ikona, atvirkščiai, yra ramybės oazė.“ Liudyti Dievo artumą ikonomis jį paskatino Imanuelio Kanto bibliotekos Meno skyriaus vadovė Birutė Skaisgirienė. „Galvoju, o kodėl gi ne? Rodau jas žmonėms Vilniuje, Birštone, o ne – Klaipėdoje. Matau draugų, pažįstamų susidomėjimą ir reakciją, be to, artėja Kalėdos – Kristaus gimimas, atsinaujinimas. Tad ši paroda yra mano, kaip piliečio, dovana Klaipėdos miestui ir viso krašto žmonėms“, – kalbėjo B. Jokubauskis. Jis priminė, kad dar 787 m. Nikėjoje buvo priimtas ikonų rašymo – ikona nėra tapoma – taisyklės, kas ir kaip turi būti vaizduojama. Ikona – lyg apdirbtas deimantas: svarbu ir stilius, ir technika, ir autoriaus pastangos. Į ikoną negalima žiūrėti kaip į portretą, joje viskas stilizuota ir perkeista – linijos ir spalvos, šventojo žvilgsnis ir atributika turi savo prasmę. Spalvos neša ypatingą žinią: raudona – karališkoji, reiškianti kančią ir kraują, mėlyna yra dangaus, žalia – žemės ir atsinaujinimo, ruda – nuolankumo ir nusižeminimo spalvos.
Ieško suartėjimo linijų Paklaustas, kuo šiuolaikinė ikona skiriasi nuo senosios, kūrėjas atsakė: „Po Bažnyčios skilimo ikona išsaugojo Rytų krikščioniškąją tradiciją, skirtingai nuo Vakarų – katalikai šventuosius vaizduoja kiek kitaip. Vakarai leido menininkams kalbėti iš savęs, todėl pirmapradė ikonos nešama žinia jų kūryboje iškraipyta. Rytuose ši žinia autentiška, ji yra Šventasis raštas spalvomis ir linijomis.“ Sakraliniame mene, tikino kūrėjas, – daug kančios, tačiau Bizantijos laikų ikonoje Kristus nugalėjęs mirtį, duodantis mums gyvenimą, kurio patys nepriimame: „Kad nusigautum į širdies gylį, reikia daug pastangų.“ Menininkas pastebėjo, kad Popiežius Pranciškus, o anksčiau Popiežius Jonas Paulius II, siekia krikščionių Bažnyčios suartėjimo. „Šiandien nebegalime mąstyti ir gyventi taip, kaip viduramžiais, todėl ir šiuolaikinėje ikonoje – daugiau suartėjimo linijų: kažkada krikščionių keliai išsiskyrė, bet vietomis jie sueina. Todėl reikia ieškoti kuo daugiau sąlyčio: nors ikonoje labai svarbu jos istorijos kelias ir atsiradimo pagrindas, tačiau ne mažiau svarbus ir paties ikonografo dvasinis kelias“, – akcentavo B. Jokubauskis. Atsakymai – su pergalinga žinia Menininkas neslėpė: jeigu kas nors prieš 15 metų būtų pasakęs, kad pradės rašyti ikonas, jis tuo nebūtų patikėjęs. Ligi tol jis tapydavo ant drobės, mėgo panirti į abstrakcijas. Jo paveikslų parodos buvo surengtos ir mūsų mieste – muziejuje ir „Špitolės“ galerijoje. Tai, kad ikona atėjo į menininko gyvenimą, B. Jokubauskis mano, toks buvęs Dievo planas. Ir tai pagrindė faktais. Sykį, nuvykęs pas tėvą Stanislovą, pamatė, kaip šis ankstyvą rytą, dar gaidžiams nepragydus, su kastuvu dirbo lauke. Pasisiūlęs ir jis, bet tėvas Stanislovas jam atsakęs – ne, tavo pašaukimas piešti. O Vilius Orvidas, Gargždelės sodyboje stebėdamas Boriso kūrybą, pasakė: „Jis paišys šventuosius, bet pats to dar nežino.“ Besilankant Pakutuvėnų vienuolyne, vienas „pustelninkas“ padovanojęs jam lentą. „Sakau: kam ji man, aš piešiu ant drobės. Bet lenta laukė savo momento. Turėjo praeiti 10 metų, kol ant jos nutapiau Kristų. Nepatiko, nutryniau, po kiek laiko ant jos pavaizdavau Dievo Motiną, – prisiminė pašnekovas. – Žmogui greit pasimiršta tam tikri laiko ženklai, atstumai, nes nesi pasirengęs jų priimti. Bet kai įžengi į tikėjimo kelią, atsakymai ateina su pergalinga žinia."
|
|
