|
|
|
Gimnazistės sėkmė nacionaliniame konkurse
Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos III a klasės gimnazistė Vita Mickutė Lietuvių kalbos instituto V nacionaliniame konkurse „Mano žodynas“ užėmė II vietą. Mokinė konkursui pateikė darbą „Jurgio Pabrėžos laiško kunigui Motiejui Valančiui žodynas“, ją konsultavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Irutė Lapinskienė. Mokytoja teigė, kad gimnazistė dar praėjusiais mokslo metais pasisakė norinti rašyti projektinį darbą iš lietuvių kalbos. „Abi galvojome, kas tiktų ir patiktų Vitai, kaip tuo darbu galėtume nušauti bent du zuikius. Kai iš Lietuvių kalbos instituto mokykla gavo laišką-kvietimą dalyvauti penktajame nacionaliniame konkurse „Mano žodynas“, gimnazistė juo susidomėjo ir buvo sugalvojusi atlikti labai didelį darbą – remiantis „Pajūrio naujienų“ straipsniais sudaryti žodyną karantino tema. Bet atėjo vasara, rudenį reikėjo jau skubėti, o ir karantinas nebedomino“, – darbo temos paieškas apibūdino mokytoja. Kartu su V. Mickute jos svarstė: gal tiktų mokyklos mokinių vardų, gal – Kretingos gatvių ar Jurgio Pabrėžos augalų žodynas. „Supratome, kad augalų žodyno neįveiksime. Galop, pasiėmusi knygą apie Jurgį Pabrėžą, rinkau tekstus – iš kelių variantų Vita išsirinko „Jurgio Pabrėžos laišką kunigui Motiejui Valančiui“, – mokytoja I. Lapinskienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad kiti, 2021-ieji, yra paskelbti Jurgio Pabrėžos metais ir gimnazijoje bus ta proga rengiama konferencija. Anot gimnazistę konsultavusios pedagogės, pasirinkta tema įdomi tuo, kad darbo autorė sužinojo naujų šiandien nebevartojamų žodžių, surado jų reikšmes, suvokė, kas domino Jurgį Pabrėžą ir kaip subtiliai buvo rašomi laiškai prieš porą šimtų metų. Rengdama konkursinį darbą V. Mickutė lygino, kaip sudaryti skirtingų tipų žodynai, gilinosi į žodyno sudarymo principus, bendravo su Lietuvių kalbos instituto darbuotoja jai rūpimais pasirinktos temos žodynėlio sudarymo klausimais.
Mokytoja I. Lapinskienė įsitikinusi: laimėjimą nacionaliniame konkurse lėmė nuoseklus gimnazistės darbas ir kruopštumas, atidumas kiekvienai smulkmenai, domėjimasis ir atsakymų ieškojimas. „Kai Vita atsiuntė darbo juodraštį, žavėjausi: dar nebuvau gavusi iš mokinio taip kruopščiai atlikto konkursinio darbo. Beliko tik aptarti, ką rašysime viršelyje...“, – gerą žodį mokinei skyrė ją konsultavusi pedagogė. Lietuvių kalbos institutas konkursą „Mano žodynas“ rengia kas dvejus metus ir jame pakvietė dalyvauti – paragauti žodynininko duonos – ne tik mokinus, bet ir suaugusiuosius. Anot Lietuvių kalbos instituto vadovės dr. Albinos Auksoriūtės, žodynų reikšmė yra ypač svarbi: „Žodynuose galima rasti be galo daug ir įvairios informacijos, ne tik reikalingą žodį, bet ir jo apibrėžtį, paaiškinimą, vartojimo pavyzdį, iliustruojantį paveikslėlį ir kt. Žodynai padeda pažinti kalbą, ją suprasti, atrasti ir išmokti naujų dalykų.“ A. Auksoriūtės teigimu, įsitraukimas į savito žodyno kūrimą keičia žmonių požiūrį ne tik į žodyną, kaip savitą leidinį, kurį rengiant reikia tam tikro išmanymo, gebėjimo sistemiškai mąstyti, bet ir požiūrį į pačią kalbą, atskleidžia mūsų kalbos įvairovę, kūrybines galias ir grožį. --- „Kas dvejus metus vykstantis konkursas skatina visuomenę domėtis lietuvių kalba, jos leksika, žodynininko darbu, lavinti kalbos vartotojų kūrybingumą, plėtoti mokinių analitinius ir raiškos gebėjimus“, – įsitikinę Lietuvių kalbos instituto konkurso „Mano žodynas“ rengėjai.
|
|
