|
|
|
Mitybos klaida – paveldėti netinkami įpročiai
Iš Žibininkų kilusi, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje dirbanti visuomenės sveikatos priežiūros specialistė dietistė Aušra Šunokaitė su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalino patarimais apie pagrindines mitybos klaidas, kurias mes paveldime iš savo šeimų, ir atkartojame kasdien ruošdami maistą. – Kokias pagrindines klaidas virtuvėje žmonės daro nuo seno? Kokie ydingi įpročiai yra susiformavę ir perduodami iš kartos į kartą, ir ką mums skubiai reikėtų keisti savo lėkštėse? – Priminsiu jums vieną seną istoriją apie mergaitę ir žuvį. Mergaitės motina gamino žuvį pagal labai seną tradicinį receptą, kur žuviai reikia nupjauti galvą ir uodegą ir tik tada kepti. Mergaitė taip ir išmoko gaminti. Vienąkart ji pagalvojo: o kodėl reikia nupjauti galvą ir uodegą ir tik tada kepti? Mama paaiškino, kad tai tradicija, kurios laužyti nevalia, ir ėmė filosofuoti apie simbolinę nupjautos galvos ir uodegos prasmę. Močiutė, išmokiusi motiną gaminti, į simboliką nesigilino, bet taip pat akcentavo, kad tradicijų laužyti nevalia. Ir tiktai prosenelė, kuri išmokė šio recepto močiutę, papasakojo istoriją, kaip jie su proseneliu kadaise vargingai gyvenę, kokia maža buvusi jų krosnis, kur žuvis, nenupjovus galvos ir uodegos, paprasčiausiai netilpdavo. Taigi pagrindinė netinkamos mitybos klaida – paveldėti įpročiai. Esame įpratę maitintis taip, kaip maitinosi mūsų artimieji. Ydingus įpročius mums įskiepijo senoji karta, kurios atstovai buvo įtikėję bulvių ar kruopų nauda. Teigiantiems, kad „seneliai taip valgė ir ligų neturėjo”, reikėtų įvertinti ir tai, kad seneliai valgydavę kelis kartus per dieną, tačiau dirbdavę gerokai daugiau energijos reikalaujančių darbų negu šiandien. Kitas aspektas – maisto laikymas. Kokį maistą valgytume mes, jei neturėtume nei šaldytuvo, nei šaldiklio? Mitybos pagrindą sudarytų ilgą laiką negendančios krakmolingos kruopos ar bulvės. Tačiau tai nebūtinai yra sveikiausias pasirinkimas, kai šiandien turime gausą mitybine verte naudingesnių maisto produktų. Kasdienėje lėkštėje bulves ar kruopas turėtų pakeisti didesnis kiekis daržovių. Daug krakmolo turintis maistas neigiamai veikia mūsų žarnyno bakterijas ir mikroorganizmus. Šia tema pradėta domėtis visai neseniai, kai tyrimai parodė, kad nuo žarnyno veiklos priklauso 70–80 proc. mūsų organizmo imuniteto. Tad ypač šiuo metu, kai siaučia virusai, turėtume padėti žarnynui. Pats svarbiausias maistas – įvairios raugintos ar šviežios daržovės. – Ar patartina valgant užsigerti, jei ne – kodėl? Juk vaikystėje buvome įpratinti „užsigerti‘ pietus stikline kompoto, sulčių arba vandens? – Valgant pietus ar vakarienę „užsigerti“ vandeniu nėra būtina, – nebent vėlgi mėgaujatės labai sprangiu maistu. Svarbūs yra kiti aspektai. Vandens temperatūra turėtų būti kambario ar vos šiltesnė. Nereikia varginti organizmo tam, kad jis eikvotų mūsų energiją vandeniui sušildyti iki tinkamos temperatūros. Vandens reikia gerti tiek, kiek organizmas jo nori, – tam ir turime troškulio pojūtį. Svarbu, kad vanduo būtų be papildomų skonių, negazuotas, nešaldytas ir jo mineralų sudėtis atitiktų organizmo poreikius. – Kaip dėl saldumynų, desertų: ar jais, kaip intuityviai daro vaikai, reikėtų mėgautis prieš pagrindinius patiekalus? – Vaikai stipriau vadovaujasi instinktais negu suaugę asmenys. Jie valgo tada, kada patys nori, tai, ko patys nori, ir tiek, kiek nori. Tad ir suvalgyti saldumyną, jei jis patenka į jo akiratį, nevalingai skubės. Saldumynus dera valgyti po valgio – ypač po daržovių turtingo maisto. Tuomet cukrus, esantis deserte, nesukels staigaus gliukozės pakilimo kraujyje, kadangi daržovėse esančios skaidulinės medžiagos pristabdys cukraus įsiurbimą. Saldumynų nerekomenduočiau vartoti kaip užkandžio tarp valgymų, pajutus alkį. – Ar tikrai prie pietų bei vakarienės kepsnio ar žuvies tinka vynas? Kada pobūvyje kelti šampano taurę – prieš valgant ar mėgautis viso vakaro metu? – Alkoholio pasirinkimas yra itin individualus reikalas. Teigti, kad nereikėtų vartoti alkoholio, tai tas pats, kaip vaikams sakyti, kad negalima valgyti saldainių. Žmonės vartojo alkoholinius gėrimus nuo neatmenamų laikų. Tačiau, be abejo, saikas – svarbiausias aspektas. Manau, kad svarbiau žinoti ir šviesti visuomenę, koks alkoholis gali padaryti mažiausiai žalos žarnyno mikrobiomui ir visam organizmui. Mažiausią poveikį žarnyno būklei turės nesaldūs gėrimai – tokie, kaip sausas ar putojantis vynas, bei grynieji gėrimai. Alkoholiniais gėrimais, taip pat, kaip ir saldumynais, patartina mėgautis baigiant valgyti ar po valgio. – Dabar daug rašoma apie cukraus žalą, jis įvardijamas skambiai – baltoji mirtis. Bet priminkite apie druskos vartojimą: kiek jos sveika vartoti, o gal druska organizmui išvis nėra būtina? – Druskos vartojimas taip pat labai individualus dalykas: vieniems jos reikia mažai, kitiems daugiau. Teigti, kad turėtume visiškai atsisakyti druskos – nėra prasminga. Jei gyvenate aktyviai, daug prakaituojate, mineralų, tarp jų – ir druskoje esančio natrio, poreikis bus didesnis. Tačiau, jei mityboje dominuoja daug perdirbtų maisto produktų, o juose pridėtinės druskos ir taip pakankamai, tuomet patartina vengti papildomos druskos gaminant maistą, net jei ir nesergate hipertenzija. Druskos skonį gali pakeisti prieskoninės žolelės. Tačiau nepamirškime, kad patį geriausią skonį išsaugo šviežūs, neperdirbti maisto produktai.
|
|
