Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Archeologų atkastą šulinį paliks vietoje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2020-11-03
Komisija apžiūrėjo iki 3 m gylio atkastą rąstinį šulinį ir nusprendė: naudojant šiuolaikines technologijas ištyrinėti jį ir vėl užversti.

Vilniaus gatvę tyrinėjantiems archeologams aptikus, kaip buvo nustatyta XIX a. pab.–XX a. pr. šulinį, praėjusią savaitę dėl tolimesnio jo likimo sprendė muziejininkų, restauratorių, Kultūros paveldo departamento (KPD) ir Savivaldybės atstovų komisija. Iš pradžių manyta, kad vertėtų arba iškelti ir konservuoti šulinį, arba palikti ten, kur ir buvo rastas, uždengus jį specialia permatoma danga, kad vieta būtų įdomi turistams. Tačiau komisija nusprendė lazeriais skenuoti šulinį pagal 3D technologijas ir surasti vietą, kur galima būtų eksponuoti jo vizualizaciją.

Atkurti kainuotų 100 tūkstančių

Išvien su KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiuoju specialistu Laisvūnu Kavaliausku apžiūrėti istorinio objekto atvykusios Klaipėdos universiteto Konservavimo-restauravimo centro restauratorės Akvilės Poškienės buvo paklausta, kiek kainuotų šį objektą iškelti ir konservuoti. Ji palygino su pačios tyrinėjamu VI a. šuliniu šalia Žardės piliakalnio ir, jos preliminariu įvertinimu, tam, kad Vilniaus gatvės šulinį galima būtų rodyti visuomenei, prireiktų apie 100 tūkst. Eur.

„Pajūrio naujienoms“ pasiteiravus Vilniaus gatvės tyrinėjimus atliekančios mažosios bendrovės „Praeities tyrimų institutas“ vadovo Simono Sprindžio, kodėl darbai tokie brangūs, atsakė: „Brangu yra ne iškelti, nors tektų atsargiai ardyti ir kelti po rąstą, o tam prireiktų atidengti dar platesnę duobę, be to mes šiuos darbus atliktume nemokamai. Brangūs yra konservavimo darbai, o ypač – medžiagos. Konservavimo procesas yra labai ilgas, užtrunka 2–3 metus ir daugiau. Tarkim, Žardės šulinio mediena priminė želė, jos konservavimas truko 6-erius metus, supilta daug chemikalų.“

Kretingos muziejaus vadovė Vida Kanapkienė pastebėjo, kad lėšų konservavimo darbams galima būtų prašyti Kultūros tarybos, bet svarbiausia esą tai, kad per ilgai neužsitęstų darbai, nes dėl išraustos Vilniaus gatvės jau pyksta gyventojai.

Eksponuos ir interaktyviai, ir maketą

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė pasiūlė neiti brangiausiu keliu, nes šulinys nėra senas: „Gerai paieškojus, kaimuose dar galima būtų rasti ir autentiškų, neužkastų panašaus amžiaus, o gal net senesnių šulinių. Tarsi nežinojome, kad čia būta miesto, vadinasi, – ir šulinių. Ar į paviršių iškeltas šulinys bebus vertingas? Gal ateities kartoms geriau būtų išsaugoti šį šulinį autentišką, ten, kur jis ir buvo įrengtas, pasitelkus technologijas atlikus visus įmanomus jo tyrimus.“

Jai paprieštaravo S. Sprindys: „Jei vien užtektų žinoti, kad buvo miestas, kam tuomet būtų reikalingi archeologai? Mums reikia bendro sutarimo, kokių tyrimų norima.“

Jis pasiūlė panaudojant lazerius pagal 3D technologijas skenuoti šulinį ir parengti interaktyvų jo pristatymą visuomenei. Taip pat sukurti sumažintą šulinio modelį, interpretuojant, kaip jis galimai atrodo, ir rasti vietą, kur galima būtų modelį eksponuoti.

J. Girdvainė sakė, kad bus svarstoma, kur eksponuoti interaktyvią medžiagą: galbūt vertėtų įrengti ir stendą ar šulinio maketą miesto centre. V. Kanapkienė užsiminė, kad po neseniai atkurta dvaro rūmų veranda yra rūsys, kuriame muziejininkai norėtų įrengti senojo Kretingos miesto ekspoziciją: „Prašėme archeologų atiduoti Vilniaus gatvės radinius, galėtume ten pat eksponuoti ir vizualią medžiagą, fotografijas.“

Į žiemą darbų nenutemps

L. Kavaliauskas taip pat įsitikinęs, kad neverta šulinio iškelti į paviršių: „Galėčiau abejoti, jeigu objektui kiltų grėsmė – jis būtų po važiuojamąja kelio dalimi, betgi dabar – prieigose. Atsižvelgiant į Klaipėdos piliavietės tyrinėjimų patirtį, kai buvo atkastos XVII–XVIII a. gynybinių įtvirtinimų ir krantinių konstrukcijos, buvo priimtas sprendimas ištirti, konservuoti specialiomis medžiagomis, fiksuoti ir užkasti. Eksponuoti šiandieną yra gana sudėtinga, tačiau ateityje, jei nuspręstų, tai jau nebūtų sudėtinga.“

S. Sprindys sakė bendraująs su keliomis įmonėmis, kurios imtųsi interaktyvių darbų, tačiau rankomis dar nesukirtę. „Skenavimo darbus apmokėsime patys, o lėšų dėl interaktyvaus maketo sukūrimo teks kreiptis į Kultūros tarybą“, – patikino jis.

Paklaustas, kiek gi užtruks darbai, atsakė: „Nutempti į žiemą nenorime, bet archeologija yra nenuspėjamas dalykas, pilnas netikėtumų. Nebuvome numatę, kad ir tą šulinį rasime, o dabar atkasėme rūsį. Po grunto tyrinėjimų KPD nuspręs, ką ir kiek nugriauti, nes rūsio pamatai trukdys pravesti komunikacijas.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas