Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Europos paveldo dienų dalyviai ir svečiai šiemet būrėsi Laiviuose.

Laivių kapinynas, mitologinis akmuo, vadinamas Laumės kūliu, trijų upelių – Bubino, Notės ir Salanto – supamas, Pilale vadinamas Laivių (Erlėnų) piliakalnis, – visa tai įeina į Laivių kaimo apylinkių archeologinį, mitologinį ir istorinį paveldą. Šis paveldas šiemet prisimintas nuo 1996-ųjų Kretingos rajone rengiamose Europos paveldo dienose (EPD).

Surengė ekskursiją

Ekskursijoje po Laivių kapinyną, kurią surengė EPD Kretingos rajone iniciatorius paminklotvarkininkas Algirdas Mulvinskas, dalyvavo ne vieną kartą šį nacionalinės reikšmės archeologinį kultūros paminklą tyrinėjęs Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriaus vedėjas dr. Valdemaras Šimėnas ir kasinėjimuose pabuvojęs Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei Julius Kanarskas.

Jie papasakojo apie ekspedicijas, prasidėjusias dar 1940-aisiais, apie kasinėjimus, kuriuose, vadovaujant Lietuvos mokslų akademijos istorijos instituto ir Vilniaus universiteto bendradarbiams archeologams Pranui ir Reginai Kulikauskams, dalyvavo patys, o V. Šimėnas vadovavo bene paskutiniesiems 1997 m. vykusiems žvalgomiesiems tyrimams.

Ekskursijos dalyviams priminta, kad iš daugiau kaip 1 tūkst. 900 čia esančių VIII-XIII a. datuojamų kuršiams priskiriamo kapinyno kapų ištirti tik 374 – pasak vėliau į EPD renginį Laviuose atvykusio akademiko archeologo Vlado Žulkaus, tai iliustruoja požiūrį į Lietuvos archeologinį paveldą, mat mūsų šalyje nėra nė vieno iki galo ištirto kapinyno. Daugumoje ištirtųjų kapų rasta įkapių: darbo įrankių, papuošalų – žalvarinių antkaklių, kabučių, segamų prie vyrų diržų, sidabruotomis alavo plokštelėmis puoštų kepuraičių, – ginklų, tarp kurių itin vertingas Damasko plieno kalavijas su sidabru puošta rankena, ietigalis, kovos kirviai. Rasta ir buities reikmenų.

Benas Šimkus (centre) parengė Laivių kapinyno radinių rekonstrukcijų ekspoziciją.

Apžiūrėjo rekonstrukcijas

Archeologai ir istorikai pasakojo ir apie Bubino upelio vagoje gulintį Laumės kūlį, kurio pilkai balkšvame paviršiuje galima įžvelgti kelis natūralius kiek primenančius „pėdas“ įdubimus, ir apie Pilalės piliakalnį, prie kurio per šabakštynus sunku prisibrauti. Tuo pačiu nuvažiuota pasidžiaugti savo pirminę išvaizdą atgavusiu Imbarės piliakalniu bei nusilenkta jį ir Laivių apylinkes tyrinėjusio archeologo Vytauto Daugudžio, kuris šiemet būtų šventęs 90 metų jubiliejų, atminimui prie jam skirto paminklinio akmens.

Grįžusius į Laivius, kur prie kultūros centro pastato plazdėjo EPD vėliava, ekskursantus pasitiko Kuršių genties rekonstruktorių klubo „Pilsots“, atkuriančio IX–XII amžiais gyvenusios kuršių genties kostiumus, ginklus ir buitį, įkūrėjas Benas Šimkus.

Jis, kuršių istorija besidominčių bendraminčių Aurimo Rapalio ir Ričardo Pociaus pakviestas, parengė Laivių kapinyne rastų ginklų, papuošalų, reikmenų bei žirgo „aprangos“ elementų rekonstrukcijų ekspoziciją. Itin įspūdingai atrodė plačiaašmeniai vėduokliniai karo kirviai ir dvirankiai kirviai, kapoklės, peiliai, svaidomosios ietys, vienašmeniai kardai, – B. Šimkus papasakojo ir parodė, kaip kuršiai jais puldavo bei gindavosi. Buvo čia ir garsiojo dviašmenio Damasko plieno kalavijo su raštais išmargintais ašmenimis ir sidabro inkrustacijomis rekonstrukcija – vien šio eksponato atkūrimas kainavo beveik 5 tūkst. eurų.

Archeologas dr. Valdemaras Šimėnas (centre) parodė, kurioje Laivių kapinyno vietoje jis rado itin retą pentinį kirvį.

Nori sutvarkyti Pilalę

Patyrinėję, pačiupinėję, pakilnoję įspūdingas Laiviuose rastų lobių rekonstrukcijas EPD dalyviai kartu su archeologais, Imbarės seniūnu Antanu Turauskiu, Laivių bendruomenės centro „Laiviai“ pirmininke Rože Žvinkliene ir į diskusijas įsitraukusiomis Ramute Reikiene bei Aurelija Vaitkute tarėsi, kaip būtų galima sutvarkyti bent jau Pilalę. Pasak bendruomenės narių, labai norėtųsi, kad prie piliakalnio būtų galima privažiuoti, kad būtų sutvarkyta jo aplinka – juolab kad aplinkos tvarkymo darbuose yra pasirengę talkinti besidomintieji kuršių istorija, – bet kaip tai padaryti?

Tas pats klausimas kyla ir Imbarės seniūnui. Pasak jo, sunku ką nors daryti, kai aplink – privačios žemės, o ir dėl paties piliakalnio bei šalia esančių teritorijų kilo klausimų. Tiesa, kai kurie klausimus išsiaiškinti padėsiantys raštai jau gauti iš Nacionalinės žemės tarnybos, tačiau tai – tik pirmi žingsniai.

Ir archeologai, ir A. Mulvinskas patarė, jog optimaliausiais variantas – kad bendruomenė rašytų ir teiktų projektus, kuriuos parengti padėtų ir Kretingos savivaldybės administracijos specialistai, ir paveldosaugininkai. O archeologai savo ruožtu pažadėjo palaikymą ir paramą.

Livija GRAJAUSKIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas