Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Visi Kretingos senosios muzikos festivalio koncertai – nemokami (Nuotraukoje iš kairės į dešinę: Rodrigo Calveyra, Juan Manuel Quintana, Renata Dubinskaitė, Teodoro Bau (Beatričės Zaveckaitės nuotrauka).

Visi Kretingos senosios muzikos festivalio koncertai – nemokami (Nuotraukoje iš kairės į dešinę: Rodrigo Calveyra, Juan Manuel

Quintana, Renata Dubinskaitė, Teodoro Bau (Beatričės Zaveckaitės nuotrauka)).

Ar kada nors galėjote pamanyti, kad seniausi Lietuvos vargonai ilgą laiką buvo ne tik apleisti, bet ir apskritai nenaudojami? Prieš kurį laiką jie buvo rasti Gintališkės bažnyčioje (Plungės r.), o 2004 metais po restauracijos atsidūrė Kretingos bažnyčios koplyčioje.

„Prieš 6 metus mano vadovaujamas ansamblis „Canto Fiorito“ rengė koncertų istoriniais vargonais Lietuvoje turą. Taip atsidūrėme Kretingos Pranciškonų bažnyčioje. Iškart supratau, kad tai – fantastiški, puikiai restauruoti vargonai, suderinti istoriniame aukštyje ir istoriniu derinimo metodu. Kadangi pats esu koncertavęs grojant daugybei istorinių Europos vargonų, turiu galimybę palyginti Kretingos instrumentą su kitais. Suvokiau, kad tai – neatrastas lobis“, – pokalbį pradeda Kretingos senosios muzikos festivalio meno vadovas, dirigentas ir atlikėjas Rodrigo Calveyra.

Netinkamoje erdvėje

Tiksli vargonų pagaminimo data nežinoma. Manoma, kad tai galėjo nutikti apie 1680 metus. Pasak pašnekovo, šis istorinis instrumentas buvo laikomas mažoje rakinamoje koplyčioje ir nelabai naudojamas. Net grojant pačiu švelniausiu registru tokiai mažai aplinkai – per garsu, o kiti registrai buvo išvis nenaudojami. „Iškart supratau, kad reikia kažką daryti, kad šis instrumentas prisikeltų“, – teigia festivalio iniciatorius.

R. Calveyra tikina, kad tuometinis bažnyčios klebonas Antanas buvo palankiai nusiteikęs ir muzikanto idėjoms uždegė žalią šviesą. „Kilo mintis atsivežti senųjų vargonų žinovą iš Belgijos, kad jis perkeltų instrumentą ant važiuojamosios platformos, kuri leidžia pastatyti vargonus koncertams tinkamiausioje pozicijoje“, – pasakoja menininkas ir priduria, jog po to iškart pradėjo ieškoti festivalio finansavimo, rašyti įvairias paraiškas, kol galiausiai idėja virto kūnu ir 2017 metais įvyko pirmasis Kretingos senosios muzikos festivalis.

Pakoregavo planus

Pasak meno vadovo, jų organizuojamas festivalis yra išskirtinis dėl trijų pagrindinių dalykų: pirma, tai – seniausi veikiantys Lietuvos vargonai, antra – išskirtinė Kretingos Pranciškonų bažnyčios akustika, trečia – aukščiausias meninis festivalio lygis: „Aš groju kartu su geriausiais Europos senosios muzikos atlikėjais, todėl galiu juos pakviesti groti vargonais Kretingoje. Ir šiuo gėriu dalintis su Lietuvos žmonėmis.“

Žinoma, šiemet festivalio organizatoriai susidūrė su didžiuliu iššūkiu – pasauline pandemija, dėl kurios buvo atšaukta daugelis tarptautinių festivalių. „Mums vis dėlto pavyko suorganizuoti renginį, be to, ne ką prastesnį nei anksčiau. Visuose koncertuose pasirodė senosios muzikos žvaigždžių iš užsienio“, – teigia festivalio prodiuserė ir atlikėja Renata Dubinskaitė.

Pasak pašnekovės, šiuo festivaliu norėta parodyti, kad kultūra reikalinga ir sunkiausiais laikais, ji – būtinybė, praturtinanti žmogų: „Tokia mūsų skleidžiama žinia ne tik plačiajai visuomenei, bet ir tarptautinei muzikantų bendruomenei – kai kuriems jų tai buvo pirmasis renginys po ilgai trukusio karantino.“

Šiemet vasarą, kaip ir kasmet, lankymasis festivalyje buvo nemokamas. Tai esminė projekto organizatorių  nuostata, skatinanti visuomenę kuo labiau įsitraukti į kultūrinį gyvenimą ir susipažinti su aukščiausios klasės atlikėjų muzikavimu. „Šios idėjos laikysimės ir ateityje. Tik kitais metais, jei viskas gerai, planuojame plėstis – galbūt net ir į kitus miestus bei tapti viso pajūrio regiono reiškiniu. Taip pat tikimės, kad sumažėjus koronaviruso grėsmei kitą kartą galės atvykti muzikos grandai ir iš kitų šalių“, – pokalbį baigia pašnekovė.

Projektą „Aktuali kultūra“ įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo finansuojamo veiksmų programos 12 prioriteto „Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą ir jai vertinti“ ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Daugiau informacijos: www.esinvesticijos.lt ir www.lrkm.lt


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas