|
|
|
Tėvas pedagogas: privilegija ar pareiga?
Mokinių ir mokytojų santykiai įvairūs: vienų dalykiški, draugiški, kitų – konfliktiški. Tačiau kokie santykiai susiklosto, jei mokinio mokytojas dar ir jo tėvas? Vienuoliktokas Pranciškonų gimnazijos mokinys Jurgis Adomaitis atskleidžia, ką reiškia turėti tėvą mokytoją Vilių Adomaitį, toje pačioje ugdymo įstaigoje dėstantį geografiją. „Tėvas pedagogas – puikus asmuo šeimoje, kuris mėgsta mokyti, bendrauti, nuolatos atskleidžia kažką naujo. Tai lemia, kad šeimoje daugiau bendraujame, diskutuojame apie įvairius reiškinius ar problemas, dažnai keliaujame“, – tikino pašnekovas. Jo teigimu, tai tam tikra paskata mokytis, ypač jei tėvas dirba toje pačioje mokykloje ar net dėsto tau pamokas. „Kitų dalykų mokytojai dažnai greičiau mane įsimena, kažko tikisi. Man tai padeda siekti aukštesnių mokymosi rezultatų. Na, o turėti blogą pažymį iš dalyko, kurio moko mama ar tėtis, man būtų nepatogu prieš juos pačius. Todėl abu aspektai skatina siekti aukštesnių rezultatų“, – dalijosi jaunuolis. Jurgis nei jaunesniame, nei vyresniame mokykliniame amžiuje tikino nejautęs, kad aplinkiniai reaguotų teigiamai ar neigiamai, jog jo tėvas yra mokytojas. Jis pripažino, kad visuomenė dažnai mano, jog mokytojų vaikai turi mokytis gerai, būti ramūs, tačiau šiuos stereotipus jaunuolis retai išgirsta iš aplinkinių lūpų. „Manau, kad turėti tėvą mokytoją yra privilegija. Visų pirma, mokytojai visą laiką žino apie mokykloje vykstančius įvykius, renginius, kuriuose gali paskatinti dalyvauti ir mane. Taip pat ir moksleiviui, ir pedagogams svarbu, kad tėvai gerai sutartų su mokytojais. Šiuo atveju, tai labai paprasta, kai vienas iš jų jau ir taip yra pažįstamas su visais mokytojais. Galiausiai, tai privilegija, nes mokytojai yra itin protingi, mylintys vaikus žmonės, turėti tokį tėvą tikrai nėra skausminga pareiga“, – atviravo J. Adomaitis. Kaip teigė jaunuolio tėvas geografijos mokytojas Vilius Adomaitis, turint sūnų mokinį, pedagogo darbas tampa sudėtingesnis, nes, jo žodžiais, namuose visada turi savo darbo auditorių, kuris, dažnai nevyniodamas žodžių į vatą, vertina vieną ar kitą situaciją, nutikusią mokykloje. Anot V. Adomaičio, svarbu, kad mokytojas savo vaiku per pamoką nesirūpintų labiau nei kitais, nes tokiu atveju dažniausiai sulaukiama neigiamo visuomenės požiūrio į mokytojo tėvo ir mokinio atžalos santykius. „Manau, kad rezultatus lemia pasitikėjimas ir pažymių nesureikšminimas, bendri pomėgiai. Mes kalbamės, kad mokymosi mokykloje tikslas – pasiruošti gyvenimo iššūkiams, tapti išsilavinusiu žmogumi“, – teigė pedagogas. Jo tikinimu, būti tėvu, nesvarbu kokios profesijos, yra privilegija: „O būti tėvu ir kartu mokytoju – tai privilegija su abipusiais įsipareigojimais“. Artėjant spalio 5-ajai, Tarptautinei mokytojų dienai, J. Adomaitis pedagogams linkėjo kūrybiškumo ir neprarasti kantrybės.
Linas DAUGĖLA
„P. n.“ akademijos narys
|
|
